Nors duomenys apie kaimyninių šalių rinkas mus pasiekia vėluodami, galima pastebėti, kad 2010 m. žemės ūkio paskirties žemės kainos daugumoje Europos šalių vėl išaugo. Kaip ir Lietuvoje, daugumoje jų pasaulinės 2008–2009 m. ekonomikos krizės poveikis žemės kainoms buvo trumpalaikis – kainos sumažėjo tik 2009 m., o vėliau atsistatė ir netgi viršijo 2008 m. lygį.

 

Nepaisant bendros tendencijos, dėl rinkų vystymosi nacionalinių ypatumų žemės kainos 2010 m. kai kur ir sumažėjo. Iš tokių šalių pirmiausiai reikėtų paminėti Airiją, kur jos mažėja jau nuo 2008 m., slūgstant spekuliacinei kainų karštinei. Per tą laiką dirbamos žemės kaina nukrito nuo ~50 tūkst. EUR/ha iki 23,9 tūkst. EUR/ha. Vis dėlto 2010 m. kritimas buvo mažesnis nei ankstesniais metais ir siekė tik 14,5 proc., nors ir tai yra daug, palyginus su kitomis šalimis. Prieš prasidedant kainų pūtimuisi, 2004 m., dirbama žemė Airijoje kainavo ~16,3 tūkst. EUR/ha, t. y. panašiai kaip Vakarų Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje ar Liuksemburge tuo metu. Kainas rinkoje sukėlė, viena vertus, žemės pirkimas ne žemės ūkio tikslais, kita vertus – didelė parama žemės ūkio gamintojams. 2010 m. tiesioginės išmokos sudarė net 98 proc. pajamų, gaunamų iš žemės ūkio veiklos, o 2009 m. jas ir viršijo (t. y. be šios paramos ūkiai būtų patyrę nuostolių). Tik 26 proc. ūkių Airijoje 2010 m. galėjo patys save išlaikyti, užtikrindami darbuotojams vidutinį šiame sektoriuje atlyginimą ir dirbdami pelningai, dar 38 proc. ūkių galėjo išsilaikyti tik jei jų savininkai papildomai dirbo kitur, o likę 36 proc. buvo visiškai nerentabilūs.

 

Dar aukštesnės nei Airijoje žemės kainos išliko Olandijoje, kur joms yra būdingas ilgesnis kainos vystymasis viena kryptimi. Panašu, kad po 5 metų nepertraukiamo augimo, kurio nepaveikė net pasaulinė ekonominė krizė, čia rinka įžengė į naują ciklo fazę, ir kainos ėmė mažėti. 2010 m. žemės kainos Olandijoje smuko daugiausiai – 19,2 proc., tačiau vis tiek išliko aukščiausios Europoje ir siekė ~38 tūkst. EUR/ha. Be rinkos ciklinių svyravimų, kainos sumažėjimui, ekspertų nuomone, įtakos turėjo paklausos sumažėjimas, kurį sukėlė sugriežtinta bankų paskolų politika ir sumažėjęs pelningumas iš tokių žemės ūkio veiklos šakų kaip pieninių galvijų auginimas ir javų auginimas (nors bendrai šalyje pajamos iš žemės ūkio augo). Nemažą įtaką paklausai darė ir valstybinių institucijų dalyvavimas žemės rinkoje, perkant žemę aplinkosaugos, kaimo plėtros ir rekreacijos tikslais, kurio mastus 2010 m. imta riboti.

 

Be Airijos ir Olandijos, žemės ūkio paskirties žemės kainos sumažėjo ir Danijoje (13,4 proc.), Belgijoje (5,2 proc.) ir Ispanijoje (2,4 proc.). Iš artimesnių mūsų regionui šalių, žemės kainos 2010 m. sumažėjo tik tose šalyse, kuriose didėjo 2009 m. – Estijoje ir Slovakijoje.

 

Labiausiai dirbamos žemės kainos išaugo tose šalyse, kuriose 2009 m. buvo labiausiai sumažėjusios – Latvijoje ir Vengrijoje. Latvijoje žemės kaina išaugo 40,9 proc. iki 1430 EUR/ha ir 4,1 proc. viršijo iki nuosmukio buvusį lygį. Vengrijoje žemės kainos padidėjo 27,5 proc. iki 2090 EUR/ha, bet nuo ankstesnio lygio dar atsiliko 16,4 proc. Dar labiau nei Vengrijoje padidėjo kainos Čekijoje – 33,3 proc. iki 3000 EUR/ha, arba 26,3 proc. daugiau nei iki nuosmukio.

 

Iš senųjų ES narių nustebino net 30,7 proc., iki 7840 EUR/ha, išaugusios dirbamos žemės kainos Suomijoje. Net ir eliminavus krizės poveikį, t.y. lyginant su 2008 m. kainomis, augimas siekė 12 proc., arba daugiau nei kitose senbuvėse šalyse, neskaitant tik Rytų Vokietijos ir Italijos, kurioje 2008 m. kainos jau buvo nukritę.

 

Vakarų Vokietijoje žemės kainos pastarosios ekonominės krizės metu iš viso nebuvo sumažėjusios – 2010 m. jos padidėjo 4,2 proc., o ankstesniais dvejais metais didėjo po 4,8 ir 4,6 proc. kasmet. Lygiai tai pat sumažėjimo nebuvo ir Rytų Vokietijoje. Netgi atvirkščiai – ilgą laiką didėjusios tik po 0,5–2,3 proc. kasmet, 2008 m. jos styptelėjo net 20,3 proc., sekančiais metais – dar 19,5 proc., o 2010 m. – net 24,6 proc. Per visą 3 metų laikotarpį dirbamos žemės kainos Rytų Vokietijoje padidėjo net 79,1 proc. – nuo 4134 EUR/ha iki 7405 EUR/ha. Vietiniai ekspertai tokį žemės kainų augimą aiškina išaugusia žemės paklausa biodujų gamybai ir intensyviai gyvulininkystei, bet taip pat ir padidėjusia paklausa netoli miestų ar priemiestinėse teritorijose, kur žemės trūksta ir ji yra perkama, siekiant ją pritaikyti ne žemės ūkio paskirčiai arba tiesiog kaip investicija.

 

Visi šie pokyčiai lėmė ir tam tikrą šalių persigrupavimą – Rytų Vokietija, Suomija ir Vengrija 2010 m. tapo priskirtinos aukštesniam nei 2009 m. kainų pogrupiui, o kitose grupėse keitėsi tik kainų ribos. Pagal dirbamos žemės kainas Europos Sąjungoje 2010 m. buvo galima išskirti aukščiausių kainų zoną, nusidriekusią per patį ES vidurį nuo Italijos Pietuose iki Danijos Šiaurėje, kur daugumoje šalių žemė kainavo 16,7–24 tūkst. EUR/ha, ir tik Olandijoje daugiau.

 

Antrojoje šalių grupėje, išsidėsčiusioje tiek į Vakarus, tiek į Rytus nuo pirmosios, galima buvo išskirti pigesnį pogrupį, kuriame žemės kainos siekė 4–5,75 tūkst. EUR/ha, ir brangesnį – 7,4–9 tūkst. EUR/ha.

 

Trečiąją šalių grupę sudarė Vidurio Europos šalys, išskyrus Lenkiją ir Slovėniją. Šioje grupėje taip pat buvo galima išskirti pigesnį pogrupį, apimantį Baltijos šalis, Slovakiją ir Bulgariją, kuriame žemė kainavo 0,9–1,6 tūkst. EUR/ha, ir brangesnį – 2–3 tūkst. EUR/ha.

 

Kaimyninėje Lenkijoje privačios žemės kainos 2010 m. padidėjo 14,4 proc. iki 4515 EUR/ha ir 3 proc. viršijo ikikrizinį lygį. Lietuvoje kainos išaugo tik 12,1 proc., tačiau buvo 6,2 proc. didesnės nei 2008 m., ir siekė 1151 EUR/ha, t.y. Lenkijos atotrūkis šiek tiek sumažėjo. Lietuvai kaimyninėje Palenkės vaivadijoje žemės kainos 2010 m. išaugo net 23,7 proc., iki 5164 EUR/ha, o per dvejus metus augimas buvo toks pat, kaip ir Lietuvoje.

 

Privačios žemės nuomos kainos Lenkijoje išaugo 9,9 proc. ir pasiekė 108,8 EUR/ha. Kitaip nei padavimo kainos, nuomos kainos Palenkėje buvo mažesnės – išaugo 9,3 proc., iki 101,2 EUR/ha. Palyginimui, Lietuvoje nuomos kainos 2010 m. išaugo tik 4,5 proc. – iki 40,3 EUR/ha, o už pačią geriausią žemę buvo mokama 74 EUR/ha per metus. Rytų Vokietijoje jos siekė 142 EUR/ha už tęstinę nuomą.

Šalis	Pardavimo kainos, EUR/ha				Pokytis
	2004 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	Santykis 2010/2009	Santykis 2010/2008	Santykis 2010/2004
ES senbuvės šalys
Vokietija, Vakarų Vokietijos žemės	16035	17175	17960	18719	1,04	1,09	1,17
Vokietija, Rytų Vokietijos žemės	3944	4973	5943	7405	1,25	1,49	1,88
Švedija	2455	4181	3748	4415	1,18	1,06	1,80
Suomija	5197	7000	6000	7840	1,31	1,12	1,51
Vidurio Europos šalys
Lenkija, privati žemė	1464	4384	3945	4515	1,14	1,03	3,08
- Palenkės vaivadijoje	1478	4873	4175	5164	1,24	1,06	3,49
Lenkija, valstybinė žemė (per ANR)	1261	3573	3451	3825	1,11	1,07	3,03
Čekija	1561	2375	2250	3000	1,33	1,26	1,92
Slovakija	945	1211	1256	1210	0,96	1,00	1,28
Latvija	293	1374	1015	1430	1,41	1,04	4,88
Lietuva *	406	1083	1026	1151	1,12	1,06	2,83
Estija	408	928	980	870	0,89	0,94	2,13
Vengrija	676	2500	1639	2090	1,28	0,84	3,09
Bulgarija	757	1560	1519	1600	1,05	1,03	2,11
Rumunija	284	1300	2000	2300	1,15	1,77	8,10
Pastaba: * 2008–2010 m. – pagal ŽŪMPRIS duomenis

Šaltiniai: EUROSTAT, ANR, IERiGŽ, ŽŪMPRIS ir BVVG

Daugiau informacijos – 2012 m. leidinyje Agrorinka, Nr. 18 (190)