Po trijų iš eilės labai panašiu aktyvumu pasižymėjusių ketvirčių, kai per ketvirtį būdavo perleidžiama 44,6–47 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, aktyvumas dirbamos žemės rinkoje, kaip ir įprasta trečiaisiais metų ketvirčiais, dėl sezoninių rinkos svyravimų sumažėjo. Per 2012 m. III-iąjį ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 37,30 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 20,6 proc. mažiau nei II-ąjį ketvirtį, bet vis tiek tai buvo 22,0 proc. daugiau nei prieš metus, prieš pat įspūdingą aktyvumo šuolį 2011 m. IV-ąjį ketvirtį net 45,9 proc. iš karto.
Nepaisant palyginti didelio aktyvumo sumažėjimo, tai yra geriausias visų laikų III-iojo ketvirčio rezultatas. Lyginant bendrą per 3 iš eilės šių metų ketvirčius perleistą žemės ūkio paskirties žemės plotą su analogiškais praėjusių metų laikotarpiais, galima pastebėti, kad aktyvumas rinkoje buvo 40,4 proc. didesnis nei prieš metus ir nedaug nusileido didžiausiu rinkos aktyvumu pasižymėjusių 2006–2007 m. rezultatams, o 2005 m. rezultatus ir viršijo.
Žiūrint į sandorių struktūrą, galima pastebėti, kad juridinių asmenų aktyvumas 2012 m. III-iąjį ketvirtį sumažėjo mažiau nei fizinių asmenų. Per ketvirtį juridiniai asmenys įsigijo 5,07 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba 14,6 proc. mažiau nei II-ąjį ketvirtį ir 33,9 proc. daugiau nei prieš metus, o fizinių asmenų aktyvumas sumažėjo 21,5 proc. Dėl to juridiniams asmenims tenkanti įsigytos privačios ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės dalis per ketvirtį padidėjo nuo 10,0 proc. iki 11,1 proc.
Teritoriniu požiūriu fizinių ir juridinių asmenų aktyvumo skirtumai buvo didesni. Fizinių asmenų įsigyjamos privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas sumažėjo visose apskrityse, išskyrus vienintelę Tauragės aps. (+0,7 proc.), mažiausiai – Alytaus aps. (3,8 proc.) ir Utenos bei Kauno apskrityse (10,3–12,1 proc.), daugiausiai – Panevėžio aps. (39,1 proc.) ir Šiaulių bei Telšių apskrityse (29,1–33,6 proc.), o likusiose – 18,0–22,2 proc.
Juridinių asmenų dalyvavimas rinkoje buvo gerokai įvairesnis ir daugelyje vietų priešingas negu fizinių asmenų. Šešiose apskrityse įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto sumažėjo, daugiausiai – Tauragės ir Klaipėdos apskrityse (71,7–79,4 proc.), kuriose II-ąjį ketvirtį buvo labiau padidėjęs, mažiausiai – Panevėžio aps. (24,5 proc.), o kitose – 34,4–43,8 proc. Įsigyjamos žemės plotai padidėjo keturiose apskrityse, tačiau ženkliai, mažiausiai – Šiaulių aps. (76,7 proc.), daugiausiai – Marijampolės aps., net 3,9 karto, ir Alytaus bei Utenos apskrityse – ~2,1 karto.
Pagal bendrą fizinių ir juridinių asmenų įsigytą plotą aktyvumas beveik nepakito tik Alytaus aps. (+0,6 proc.) ir Utenos aps. (-3,3 proc.), daugiausiai sumažėjo – Telšių ir Panevėžio apskrityse (34,0–36,0 proc.) bei Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse (23,8–24,9 proc.), o likusiose sumažėjo 11,5–17,2 proc.
Nepaisant bendros tendencijos, daugumoje apskričių atsirado ir tokių savivaldybių, kuriose žemės rinkos aktyvumas padidėjo arba beveik nepakito, daugiausiai – Pietų ir Rytų Lietuvoje.
Pietų Lietuvoje perleidžiamas privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo Birštono sav. (net 2,2 karto), Druskininkų sav. (9,2 proc.) ir Alytaus r. (7,0 proc.), nedaug sumažėjo – Marijampolės sav. (0,7 proc.) bei Lazdijų r. (2,3 proc.).
Vilniaus apskrityje aktyvumas padidėjo tik Vilniaus r. (1,6 proc.) ir Širvintų r. (22,5 proc.). Kitur Rytų Lietuvoje perleidžiamo ploto padidėjo Utenos r. (10,1 proc.), nedaug sumažėjo Molėtų r. ir Anykščių r. (1,2–1,6 proc.) bei Kupiškio r. (4,7 proc.).
Vidurio Lietuvoje bendrai aktyvumas privačios žemės ūkio paskirties žemės rinkoje sumažėjo 24,4 proc. Nors ją sudaro trijų apskričių savivaldybės, aktyvumas padidėjo vieninteliame Pakruojo r. (8,0 proc.) ir nedaug sumažėjo tik Akmenės r. (2,5 proc.) ir Jonavos r. (4,8 proc.). Kituose rajonuose perleidžiamo ploto sumažėjo 6,3–34,2 proc., daugiausiai – Biržų r. (58,1 proc.).
Vakarų Lietuvoje bendrai rinkos aktyvumas sumažėjo daugiau nei kituose regionuose – 25,9 proc., daugumoje savivaldybių – 26,5–54,9 proc., tik Plungės r. mažiau (15,0 proc.), tačiau Pagėgių sav. perleidžiamo ploto padidėjo net 2,7 karto, Klaipėdos r. – 47,7 proc., Kretingos r. – 9,5 proc.
Sezoniniai svyravimai buvo pastebimi ir sandoriuose su valstybine žeme. Iš valstybės per 2012 m. III-iąjį ketvirtį buvo įsigyta 8,28 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba 31,7 proc. mažiau nei II-ąjį ketvirtį, tačiau 12,9 proc. daugiau nei prieš metus. Kiek labiau sandorių sumažėjo Alytaus ir Marijampolės (55,4–57,6 proc.) bei Tauragės ir Šiaulių (42,9–46,7 proc.) apskrityse, mažiau nei vidurkis – Panevėžio ir Vilniaus (10,7–11,1 proc.) ir Klaipėdos (19,8 proc.) apskrityse.
Lyginant su praėjusiu ketvirčiu, įkeistos žemės ūkio paskirties žemės plotas 2012 m. III-iąjį ketvirtį sumažėjo 51,5 proc. (panašiai kaip ir prieš metus), iki 14,43 tūkst. ha (19,4 proc. daugiau nei prieš metus), o įkeistos žemės santykis su perleista privačia ir valstybine žeme sumažėjo nuo 50,4 proc. iki 31,6 proc. Įkeičiamos žemės plotai labiausiai sumažėjo Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės apskrityse – 59,4–68,1 proc., taip pat Utenos ir Vilniaus apskrityse – 54,9 proc., o kitur – 26,6–33,9 proc.
Šaltinis: VĮ Registrų centras
|