Nepaisant trejus metus iš eilės besitęsiančio kilimo privačios žemės ūkio paskirties žemės rinkose, dirbamos žemės paklausa Lietuvoje išlieka aukšta. Nors tokios žemės kainos smarkiai išaugo jau 2011 m., net 28,6 proc., žemės pirkėjų tai nesustabdė – 2012 m. per metus perleidžiamos žemės plotas padidėjo net 27,6 proc., kai 2010–2011 m. – tik 12,1–12,8 proc.

Dirbamos žemės kainų vidurkis Lietuvoje per 2012 m. padidėjo 11,7 proc. ir pasiekė 5707 Lt/ha. Iš tiesų visose kainų grupėse žemės kainos padidėjo santykinai daugiau, tačiau pakilus kainoms pasikeitė ir kokybinė įsigyjamos žemės sudėtis, daugiau įsigyjant kad ir kiek blogesnės ūkinės vertės, tačiau pigesnės žemės, kuri tapo paklausesnė. Dėl šios priežasties prastos ūkinės vertės žemės kainos didėjo vidutiniškai 43 proc., kai geros ir vidutinės ūkinės vertės žemės – tik 25 ir 28 proc.

Žiūrint pagal apskritis, prastesnės ūkinės vertės žemė labiausiai pabrango Kauno, Telšių, Panevėžio ir Alytaus bei Marijampolės apskrityse (50–99 proc.). Vidutinės ir geros ūkinės vertės žemė labiausiai brango Telšių ir Kauno apskrityse (iki 39–47 proc. ir daugiau), o mažiausiai, 6–15 proc., Tauragės, Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės apskrityse. Nuo žemėlapyje pateikiamų vidutinių geros ir vidutinės ūkinės vertės žemės kainų prastos ūkinės vertės žemės kainos skyrėsi ~36,4 proc.

Brangiausia dirbama žemė buvo Kauno r. ir Birštono sav. (vidutiniškai 9,4 ir 9,6 tūkst. Lt/ha) bei Vilniaus r. ir Elektrėnų sav. (8,6 ir 8,7 tūkst. Lt/ha), kurias stipriai veikia žemės galimo panaudojimo būsto statyboms, komercijai arba rekreacijai veiksniai. Didžiausios kainos už geros ir vidutinės ūkinės vertės žemę susiformavo savivaldybėse aplink Kauno ir Vilniaus miestus, o taip pat Vidurio ir Vakarų Lietuvos šiaurinėje dalyje ir pajūryje, kur galima išskirti brangesnes (6,4–7,6 tūkst. Lt/ha) ir už jų arba tarp jų išsidėsčiusias pigesnes (5,0–6,1 tūkst. Lt/ha) teritorijas. Dėl nevienodo rinkos dalyvių aktyvumo ir pasiūlos šiose teritorijose išryškėjo didesni kainų skirtumai nei buvo prieš metus, kuomet teritorija, pasižyminti didesnėmis žemės kainomis, buvo beveik vientisa. Žemiausios vidutinės kainos (3,9–4,9 tūkst. Lt/ha) liko Alytaus aps. (be Druskininkų sav.), Rytų Lietuvoje ir rytinėje Vakarų Lietuvos dalyje.

Galimybės panaudoti sklypą komercijai (šalia pagrindinių kelių, miestelių) ar ūkininko ūkiui kurti netgi toje pačioje savivaldybėje buvo vertinamos nevienodai. Dažniausiai tokia žemė kainavo 8–12 tūkst. Lt/ha, o vaizdingesnėse vietose, prie vandens, patogiose kurti kaimo turizmo sodybą ar įsikurti – 11–15 tūkst. Lt/ha. Šalia gyvenamųjų teritorijų esanti žemė, tinkanti jų plėtrai, buvo įkainojama 16–18 tūkst. Lt/ha, nutolusi iki ~10–15 km spinduliu nuo didesnių miestų – iki 20 tūkst. Lt/ha, o aplink Vilnių – iki 20–30 tūkst. Lt/ha ir daugiau.

Geros ir vidutinės ūkinės vertės žemės kainos 2012 m.


 

Šaltinis: ŽŪMPRIS