Adresas:
Vinco Kudirkos g. 18-1,
LT-03105 Vilnius
Tel. (8 5) 266 0601,
faks. (8 5) 266 0609,
el.paštas [email protected].
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 210086220.
|
|
|
|
|
| ŽŪMPRIS » Žemės rinkos sektoriaus apžvalgos |
Ne žemės ūkio paskirties žemės rinka 2013 m. I ketvirtį.
2013-11-19
Visus 2012 m. ne žemės ūkio paskirties žemės rinkos vystėsi gana tolygiai, o jų raidos pagrindinės kryptys, išryškėjusios dar nuo 2011 m. II-ojo ketvirčio, nepakito. Kiek labiau iš bendros tendencijos išsiskiria 2013 m. I-ojo ketvirčio duomenys, tačiau toks išsiskyrimas yra gana dažnas reiškinys metų pradžioje.
Per 2012 m. buvo perleista 31,1 tūkst. namų valdų žemės sklypų arba dar 28,6 proc. daugiau nei aktyvumu pasižymėjusiais 2011 m. Pagal per metus sudaromų sandorių skaičių tai buvo patys aktyviausi metai namų valdų žemės rinkoje per visą istoriją. Palyginimui, didžiausio rinkos aktyvumo metu, 2004–2005 m., o taip pat ir 2011 m., per metus buvo sudaroma 24,2–24,5 tūkst. sandorių, t.y. 21,2–22,2 proc. mažiau. Pradedant nuo nepaprastai aktyvaus 2011 m. II-ojo ketvirčio, kai sudaromų sandorių skaičius per ketvirtį šoktelėjo beveik du kartus, aktyvumas kas ketvirtį didėjo iki pasiekė savo viršūnę 2012 m. II-ąjį ketvirtį, o po to vėl ėmė mažėti.
Miško žemės 2012 m. buvo perleista 33,7 tūkst. ha, arba 4,6 proc. daugiau nei prieš metus. Nors augimas ir sulėtėjo palyginus su buvusiu 2011 m. (15,8 proc.), 2012 m. buvo patys aktyviausi metai šioje rinkoje per visą istoriją, vertinant tiek pagal perleistą plotą, tiek pagal sudarytų sandorių skaičių. Nors 2012 m. rinka vystėsi tolygiai ir per ketvirtį perleidžiamos žemės plotas buvo gana panašus, 2013 m. prasidėjo tikru aktyvumo šuoliu – per I-ąjį ketvirtį buvo perleistas beveik dvigubai didesnis nei paprastai žemės plotas (15,1 tūkst. ha), ko negalima paaiškinti įprastiniais sezoniniais svyravimais. Nesulaukus II-ojo ketvirčio duomenų dar anksti būtų spėlioti apie galimus ilgalaikius pokyčius šioje rinkoje, tačiau tikėtina, kad paklausos pagyvėjimą sukėlė naujai į rinką įsilieję pirkėjai, kuriuos galimai patraukė ta ypatybė, kad miško žemė, kaip ir ta žemės ūkio paskirties žemės dalis, kurioje įveistas miškas, nėra apmokestinama žemės mokesčiu.
Kitaip nei kitose rinkose, komercijai ir kitoms reikmėms skirtos žemės rinkoje aktyvumas 2012 m. sumažėjo – buvo perleista tik 9,25 tūkst. sklypų, arba 11,5 proc. mažiau nei prieš metus. Tai yra mažiausias aktyvumo rodiklis nuo 2005 m., nors ir kelis kartus didesnis nei dar ankstesniais metais. Vis dėlto, 2011 m. sandorių skaičius rinkoje smuko net 43,1 proc., tad 2012 m. rezultatai gali būti suprantami ir kaip tam tikro stabilizavimosi požymis, po kurio, galbūt, netgi galima tikėtis trumpalaikio rinkos atsigavimo. Iš dalies tą patvirtina 2013 m. I-ojo ketvirčio duomenys (jei tai nėra tik sezoninis nukrypimas nuo bendros aktyvumo mažėjimo tendencijos) – per ketvirtį buvo sudaryta 2,52 tūkst. sandorių, arba 24,9 proc. daugiau nei ankstesnįjį ketvirtį ir 5,7 proc. daugiau nei prieš metus.
Namų valdų žemės rinka. Per 2013 m. I-ąjį ketvirtį buvo perleistas 7131 namų valdų žemės sklypas, arba 5,2 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį ir 7,5 proc. mažiau nei prieš metus. Vidutinis perleidžiamo sklypo plotas, per 2012 m. sumažėjęs nuo 14,7 a iki 14,0 a, I-ąjį ketvirtį siekė 13,4 a.
Lyginant su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, sandorių skaičius padidėjo tik Vilniaus m. plėtros įtakoje esančioje teritorijoje (1586 sandoriai) – 14,3 proc., nedaug sumažėjo ir Vidurio Lietuvoje (2677) – 3,4 proc. bei Rytų ir Vakarų Lietuvoje (486 ir 1461) – atitinkamai, 11,0 ir 14,3 proc., o labiausiai, 29,0 proc., sumažėjo Pietų Lietuvoje (923), kurioje prieš metus jų skaičius buvo išaugęs net 3,8 karto. Lyginant su praėjusiu ketvirčiu, sandorių skaičius padidėjo tik Vakarų Lietuvoje (13,1 proc.), ženkliau sumažėjo Vidurio ir, ypač, Rytų Lietuvoje (11,6 ir 21,7 proc.) ir beveik nepasikeitė aplink Vilnių ir Pietų Lietuvoje (sumažėjo 2,2 ir 3,9 proc.).
Vilniaus m. sav. I-ąjį ketvirtį buvo sudaryta 1066 sandorių, arba 17,4 proc. daugiau nei prieš metus ir vos 3 sandoriais mažiau nei praėjusį ketvirtį. Sandorių skaičius per ketvirtį išaugo ir Vilniaus r. (468) bei Trakų r. (279), o Šalčininkų r. išliko toks pats kaip ir praėjusį ketvirtį (118). Sandorių skaičius sumažėjo tik Elektrėnų sav. (52), tačiau vis tiek išliko didesnis nei prieš metus.
Vakarų Lietuvoje daugiausiai sandorių buvo sudaryta Klaipėdos mieste ir rajone (219 ir 377), Palangos m. (155), Kretingos r. (125), Mažeikių r. (124), Plungės r. (121) ir Tauragės r. (96), o kitur – po 40–64 sandorius (tik Rietavo sav. – 16). Per ketvirtį labiausiai, net 64,5 proc., padidėjo aktyvumas Klaipėdos m., o sumažėjo Telšių r., Kretingos r., Mažeikių r. ir Šilutės r.
Vidurio Lietuvoje daugiausiai sklypų buvo perleista Kauno mieste ir rajone (579 ir 644), Panevėžio mieste ir rajone (121 ir 192) bei Šiaulių mieste ir rajone (124 ir 171). Taip pat aktyvi rinka buvo Jonavos r. (101), Radviliškio r. (80) ir Raseinių r. (77), o kitur buvo perleista po 31–61 sklypą. Per ketvirtį aktyvumas čia padidėjo tik Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r. ir Akmenės r., nepasikeitė – Biržų r.
Pietų Lietuvoje be jau minėtų Trakų r. ir Šalčininkų r. daugiausiai sandorių buvo sudaryta Alytaus r. (103), Marijampolės sav. (97) ir Varėnos r. (87). Alytaus m., Prienų r. ir Druskininkų sav. buvo perleista po 53–55 sklypus, o Birštono sav., Kalvarijos sav. ir Lazdijų r. – atitinkamai, 9, 24 ir 44 sklypai. Per ketvirtį aktyvumas kiek padidėjo tik Varėnos r. ir Birštono sav.
Rytų Lietuvoje daugiausiai sandorių buvo sudaryta Švenčionių r. (77), Utenos r. (74) ir Molėtų r. (64), taip pat Rokiškio r. (54) ir Anykščių r. (50), o kitur buvo perleista po 29–45 sklypus. Per ketvirtį aktyvumas padidėjo tik Utenos r.
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
« atgal |
|
|
|
|
|
