Adresas:
Vinco Kudirkos g. 18-1,
LT-03105 Vilnius
Tel. (8 5) 266 0601,
faks. (8 5) 266 0609,
el.paštas [email protected].
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 210086220.
|
|
|
|
|
| ŽŪMPRIS » Žemės rinkos sektoriaus apžvalgos |
Žemės rinka 2014 m. II ketvirtį
2014-10-15
Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Įstatymo nuostatose nustatyta privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pardavimo eilės tvarka, taip pat nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą visais atvejais turi pranešti pasirinktam notarui arba tiesiogiai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vietą.
Šiuo įstatymu, dar vadinamu „saugiklių“ įstatymu, numatyti suvaržymai turėjo įtakos bendram prekybos žemės ūkio paskirties žeme mastui. 2014 m. sausio, vasario ir gegužės mėn. prekyba žemės ūkio paskirties žeme buvo vangiausia per pastaruosius trejus metus, o kitos paskirties žeme prekybos mastas išliko panašus kaip ir praėjusiais metais. Negalutiniais duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimų skaičius sausio, vasario ir gegužės mėnesiais sumažėjo 63,5 procento.
Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, balandžio mėn. parduotų visų paskirčių žemės sklypų suma buvo 1,8 tūkst. vienetų arba 35,9 proc. didesnė už kovo mėnesio rezultatus. Didžiausias prekybos žeme pagyvėjimas balandžio mėnesį užfiksuotas Kėdainių ir Pakruojo rajonuose, kuriuose parduotų sklypų skaičius per mėnesį išaugo daugiau nei dukart. Vertinant absoliučius skaičius, daugiausiai sklypų – daugiau nei po 300 – balandžio mėn. parduota Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Vilniaus rajonuose ir Vilniaus mieste.
Dirbamai žemei paprastai tenka nuo pusės iki dviejų trečdalių visų žemės pardavimo sandorių, todėl tai turėjo įtakos ir prekybai nekilnojamuoju turtu. Skaičiuojama, kad kai kuriose žemės pardavimo rinkoje veikiančiose bendrovėse gegužės mėnesį buvo pastebimas iki 70 proc. sandorių sumažėjimas lyginant su balandžio mėnesio pardavimų rodikliais. Šio rodiklio sumažėjimą galima paaiškinti ir tuo, kad apie „saugiklių“ įstatymą buvo žinoma iš anksto, todėl 2013 m. IV ketvirtį rinkos aktyvumas šoktelėjo iki 69,9 proc., o bendrai per 2013 m. buvo perleistas didžiausias dirbamos žemės plotas per visą pardavimo istoriją.
2014 m. liepos mėnesį, palyginus su birželio mėnesiu, prekyba žeme suaktyvėjo beveik dešimtadaliu. Prie teisinių suvaržymų mėginanti prisitaikyti dirbamos žemės rinka liepos mėn. taip pat ūgtelėjo: liepos mėnesį perleista daugiau nei 1,4 tūkst. dirbamos žemės sklypų, t. y. 8 proc. daugiau nei birželį, o bendras nupirktos dirbamos žemės plotas nežymiai viršijo 4 tūkst. ha – vos 3 proc. daugiau nei birželio mėnesį.
Bendras per pirmus septynis šių metų mėnesius nupirktų žemės ūkio paskirties žemės sklypų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 37,3 proc., o palyginus su 2012 m. – 28,1 proc. Bendras per septynis mėnesius įsigytos dirbamos žemės plotas, palyginus su 2013 m., sumažėjo 30,4 proc. ir 22,7 proc. Žemės sklypų rugpjūčio mėn. parduota maždaug 670 vnt. (-14,3 proc.) mažiau nei liepos mėn.
VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto registre pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio paskirties žemė sudarė 65,8 proc., miškų ūkio paskirties žemė – 29,6 proc., vandens ūkio paskirties žemė ir konservacinės paskirties žemė – po 0,1 proc., kitos paskirties žemė – 4,4 proc. Atitinkamai 2013 m. IV ketvirtį žemės ūkio paskirties žemė sudarė 60,4 proc., miškų ūkio paskirties žemė – 30,3 proc., vandens ūkio paskirties žemė – 2,7 proc., konservacinės paskirties žemė – 0,6 proc., kitos paskirties žemė – 5,9 proc., laisvos valstybinės žemės fondas – 0,1 proc.
Per 2014 m. II ketvirtį privačios žemės ūkio paskirties žemės buvo perleista 16,8 tūkst. sklypų, tai sudarė 461 tūkst. ha. Iš jų Vilniaus apskrityje buvo perleista beveik 3 tūkst. sklypų (7,8 tūkst. ha), Kauno apskrityje 2,4 tūkst. sklypų arba 5,7 tūkst. ha, Šiaulių apskrityje – 2,3 tūkst. sklypų (7,1 tūkst. ha), Panevėžio apskrityje – 1,8 tūkst. sklypų (6 tūkst. ha), Klaipėdos apskrityje 1,4 tūkst. sklypų (3,5 tūkst. ha), Utenos apskrityje 1,3 tūkst. sklypų (4,2 tūkst. ha), Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskrityse – kiek daugiau nei po 1 tūkst. sklypų arba atitinkamai 3,2 tūkst., 2,7 tūkst. ir 3,2 tūkst. ha.
Per 2014 m. II ketvirtį buvo sudaryta 5,9 tūkst. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių, tai sudarė 13,1 tūkst. ha. Daugiausia sandorių buvo sudaryta Vilniaus ir Kauno apskrityse – 1,3 tūkst. ir 0,95 tūkst. (2 tūkst. ir 1,9 tūkst. ha), Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskrityse – 0,71 tūkst., 0,67 tūkst. ir 0,66 tūkst. sandorių (1,6 tūkst., 3,2 tūkst. ir 1,5 tūkst. ha), Šiaulių, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse – kiek mažiau nei po 0,4 tūkst. sandorių (0,91 tūkst., 0,67 tūkst. ir 0,60 tūkst. ha). Marijampolės ir Telšių apskrityse buvo sudaryta mažiau nei po 0,3 tūkst. sandorių (0,5 tūkst. ir 0,25 tūkst. ha).
Žemės įsigijimo sumažėjimui galėjo turėti įtakos ne tik „saugiklių“ įstatymas, bet ir Rusijos sankcijos. Šios priežastys ir artėjantis euro įvedimas suaktyvino žemės nuomos rinką, dėl to galėjo kilti ir nuomos kainos. Žemės nuomotojams atsirado poreikis sulaukti atsiskaitymo iki euro įvedimo. Iki metų pabaigos nesitikima ženklaus žemės pardavimų suaktyvėjimo.
|
« atgal |
|
|
|
|
|
