I. Žemės rinkos aktyvumas ir „saugiklių“ įstatymas
2016 metai žemės ūkio paskirties žemės rinkoje didelių staigmenų nepateikė. Kaip ir buvo tikėtasi, žemės rinka, lyginant su 2015 m., tapo aktyvesnė, žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainos kilo. 2016 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina buvo didžiausia per 16 metų laikotarpį. Tuo tarpu vidutinė šalies žemės ūkio paskirties žemės nuomos kaina 2014-2016 m. laikotarpiu kito labai nežymiai.
Stebima tendencija, jog žemės ūkio paskirties žemė ir toliau brangsta, nes žemės pasiūla nuolatos mažėja. Rinkoje dominuoja parduodami nedideli, dažniausiai iki 10 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, dar vadinamas „saugiklių“ įstatymu, didžiausią įtaką žemės rinkos susitraukimui turėjo pirmuosius metus. Jau 2015 m. žemės rinka pradėjo aktyvėti, augimas vyko ir 2016 m. Žemės rinkos pagyvėjimui įtakos turėjo rinkos dalyvių pripratimas prie naujos šalies valiutos euro, neliko nepamatuotų lūkesčių dėl Rusijos taikomų sankcijų. Žemė buvo perkama kaip ilgalaikė investicija, tikintis spėti pasinaudoti ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.
Nemažai kritikos Lietuvoje sulaukęs „saugiklių“ įstatymas neliko nepastebėtas ir už šalies ribų – 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisija (EK) oficialiai pareikalavo, jog Lietuva pateiktų pastabas dėl įstatymo, reglamentuojančio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, nuostatų, neatitinkančių Europos Sąjungos teisės, ribojančių laisvo kapitalo judėjimą ir įsteigimo laisvę. Šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams nustato profesinius įgūdžius ir kompetencijos reikalavimus, kurie nesuderinami su ES laisvo kapitalo judėjimo nuostatomis. EK nuomone, nuostatos, kad žemės pirkėjas būtinai turi būti ūkininkas, „yra per griežtos ir diskriminacinės – jomis varžomos investicijos į kaimo plėtrą“.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos (EK) įvardytus pažeidimus, Lietuvos Respublikos seime buvo teikiamos pataisos atsisakyti perteklinių ir neproporcingų įstatymo reikalavimų žemės pirkėjams. 2017 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė pratęsti įstatymo projekto, kuriuo siekiama sušvelninti žemės įsigijimo reikalavimus, derinimą su suinteresuotomis institucijomis. 2017 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos seimas ėmėsi tikslinti ribojimus parduoti žemę užsieniečiams, mat kai kurie įstatymo reikalavimai yra nesuderinami ir su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartais, į kurią Lietuva tikisi sulaukti kvietimo 2018 m.
Nuo 2014 m. gegužės mėn. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė vos keliolika leidimų pirkti žemę užsienio piliečiams.
II. Lietuvos Respublikos žemės fondas
Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) žemės fondo duomenimis, iki 2017 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos (išskyrus kolektyvinius sodus) sudarė 3 407 716 ha, t.y. apie 52,2% šalies ploto: 3 052 914 ha sudarė ariamoji žemė (46,76%), 354 802 ha – pievos ir natūralios ganyklos (5,43%).
Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos duomenys
Per 2016 m. ariamosios žemės Lietuvoje sumažėjo 1,46 proc., t.y. 45 tūkst. hektarų, pievų ir natūralių ganyklų – padidėjo 10,82%. Šiuo metu ariamoji žemė sudaro 46,76 proc. visų šalies žemės naudmenų. Daugiau nei 5 proc. Lietuvos teritorijos sudaro pievos ir natūralios ganyklos.
Iš viso Nekilnojamojo turto registre iki 2017 m. sausio 1 d. buvo įregistruoti 1 303 875 žemės ūkio naudmenų sklypai (išskyrus sodų bendrijas ir jų narių žemę).
III. 2016 m. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sutartys
Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per 2016 m. I ketvirtį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 10060 žemės ūkio žemės pardavimo sutarčių (24577,47 ha ploto), iš kurių 7944 privačios žemės pardavimo sutartys (21645,61 ha ploto), 2116 – valstybinės sutartys (2931,86 ha ploto). Didžiausias pardavimo sutarčių skaičius tenka Vilniaus apskr. – 1613 (3169,30 ha ploto), mažiausias – Tauragės apskr.– 572 sutartys (1514,04 ha ploto).
2016 m. II ketvirtį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 11620 žemės ūkio žemės pardavimo sutarčių (28386,63 ha ploto), t.y. 15,5% daugiau nei I ketvirtį, iš kurių 9656 (25881,93 ha ploto) privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sutartys, 1964 – valstybinės žemės pardavimo sutartys (2504,70 ha ploto). Didžiausias žemės pardavimo sutarčių skaičius Vilniaus apskr. – 1981 sutartys (3861 ha ploto), mažiausias – Telšių apskr. – 682 sutartys (2147,56 ha ploto).
2016 m. III ketvirtį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota penktadaliu mažiau nei praėjusį metų ketvirtį – 9220 žemės pardavimo sutarčių (20972,72 ha ploto), iš kurių 7569 sutartys (18722,31 ha ploto) privačios žemės, 1651 – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sutartys (2250,41 ha ploto).
Paskutinį metų ketvirtį buvo juntamas 15,6% augimas – įregistruotos 10655 sutarčių (25053,05 ha ploto), iš kurių 8683 sutartys (22469,21 ha ploto) privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir 1972 – valstybinės žemės pardavimo sutartys (2583,84 ha ploto).
Iš viso 2016 m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 41555 sutartys, kurios sudarė 98989,87 ha plotą: 33852 privačios žemės (88719,07 ha ploto) ir 7703 valstybinės žemės (10270,81 ha ploto) sutartys.
2016 m. nekilnojamojo turto registre įregistruotos privačios ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sutartys
IV. Žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir nuomos kainų palyginimas 2000–2016 m. laikotarpiu
Nuo 2000 m. ŽŪIKVC renka duomenis apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos kainas: nuo 2011 m. duomenys buvo renkami apklausiant žemės ūkių valdytojus pagal projektą „Žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos kainų statistinis tyrimas“, atliekamą kartu su Europos Komisijos regioninės statistikos direktoratu (Eurostatu), nuo 2015 m. duomenys gaunami iš VĮ „Registrų centras“.
Remiantis ŽŪIKVC ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2016 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kaina siekė 3340 Eur/ha, o tai yra 10,4% daugiau negu 2015 m. laikotarpiu Lyginant 2016 m. vidutinę žemės ūkio paskirties žemės kainą su 2000 m. laikotarpiu, kaina išaugo daugiau nei 10 kartų.
Nuo 2000 m. iki 2016 m. stebimas stabilus vidutinių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainų kilimas, ir tik 2003 m. bei 2009 m. vidutinės kainos buvo smuktelėjusios. Didžiausias vidutinės pirkimo kainos augimas, lyginant su prieš tai buvusiais metais, matomas 2002, 2006, 2008, 2013 ir 2015 m.
Žemės ūkio paskirties žemės nuomos vidutinė kaina 2016 m. buvo 81 Eur/ha, t.y. vos 1,3% didesnė negu 2015 m. ir 2014 m. laikotarpiais bei 8,44 karto didesnė negu 2000 m. laikotarpiu. Nuo 2000 m. vidutinė žemės nuomos kaina stabiliai kilo, išskyrus 2009 m., vadinamaisiais krizės metais, kuomet šalyje buvo juntama ekonominė recesija. Didžiausias žemės nuomos kainos augimas, lyginant su prieš tai buvusiais metais, buvo 2006, 2011 ir 2013 m.
Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, didesnių nei 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė pardavimo kaina nuo 2000 m. išaugo 7,11 karto ir 2016 m. IV ketvirtį siekė 2946,73 Eur/ha. Stabilus kainų augimas 2000-2016 m. laikotarpiu turėjo išimtis tik 2001 m. ir 2009-2010 m. laikotarpiu.
V. Žemės kaina ir našumo balas
Remiantis 2016 m. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, mažiausios žemės ūkio paskirties žemės vidutinės pirkimo kainos yra Utenos apskr. (nuo 1049 Eur/ha), kiek didesnės – taip pat žemais žemės našumo balais pasižyminčioje Alytaus apskrityje (nuo 1581 Eur/ha). Tačiau Vilniaus apskrities, kuri taip pat priskirtina žemus žemės našumo balus turinčioms žemėms, savivaldybių vidutinės žemės pirkimo kainos beveik dvigubai didesnės nei Utenos ar Alytaus apskr.
Aukščiausius žemės našumo balus turinčios Kauno apskr., Šiaulių apskr., Tauragės apskr. bei Panevėžio apskr. savivaldybės 2016 m. atitinkamai turėjo didžiausias žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainas, t.y. nuo 3214 Eur/ha iki 5441 Eur/ha.
Lyginant 2016 m. žemės ūkio paskirties žemės vidutines nuomos kainas skirtingų žemės našumo balų grupėse, derlingesnėse žemėse taip pat stebimos didesnės nuomos kainos.
2016 m. vidutinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir nuomos kainos pagal apskritis ir savivaldybes
Šaltinis: ŽŪIKVC ir VĮ „Registrų centras“ duomenys VI. 2011–2016 m. vidutinių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainų palyginimas
2011–2016 m. laikotarpiu, ŽŪIKVC duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės vidutinės pirkimo kainos kasmet augo Panevėžio, Vilniaus ir Tauragės apskrityse. Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina šalyje 2016 m. padidėjo apie 2,86 karto, lyginant su 2011 m. Panevėžio apskrityje vidutinė žemės pirkimo kaina augo kasmet ir padidėjo net 3,8 karto, lyginant 2011 ir 2016 m. Mažiausi svyravimai fiksuojami Utenos apskr.
2011–2016 m. vidutinių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainų palyginimas apskričių lygmenyje
Šaltinis: ŽŪIKVC (2011 – 2014 m.) ir VĮ „Registrų centras“ (2015 – 2016 m.) duomenys
2011–2016 m. vidutinių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainų palyginimas savivaldybių lygmenyje
Šaltinis: ŽŪIKVC (2011 – 2014 m.) ir VĮ „Registrų centras“ (2015 – 2016 m.) duomenys
2011–2016 m. vidutinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos
Šaltinis: ŽŪIKVC (2011 – 2014 m.) ir VĮ „Registrų centras“ (2015 – 2016 m.) duomenys
VII. 2011–2016 m. vidutinių žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainų palyginimas
2011–2016 m. laikotarpiu žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos kasmet stabiliai augo Vilniaus apskrityje. Lyginant 2011 ir 2016 m., žemės ūkio paskirties žemės vidutinė nuomos kaina išaugo 1,45 karto. Didžiausias augimas, lyginant 2011 ir 2016 m., pastebimas Vilniaus apskr. – 5,57 karto ir Utenos apskr. – 8,25 karto.
2011–2016 m. vidutinių žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainų palyginimas apskričių lygmenyje
Šaltinis: ŽŪIKVC (2011 – 2014 m.) ir VĮ „Registrų centras“ (2015 – 2016 m.) duomenys
2011–2016 m. vidutinių žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainų palyginimas savivaldybių lygmenyje
Šaltinis: ŽŪIKVC (2011 – 2014 m.) ir VĮ „Registrų centras“ (2015 – 2016 m.) duomenys
2011–2016 m. vidutinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos
Šaltinis: ŽŪIKVC (2011 – 2014 m.) ir VĮ „Registrų centras“ (2015 – 2016 m.) duomenys
|
