VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras


Adresas:

Vinco Kudirkos g. 18-1,
LT-03105 Vilnius
Tel. (8 5) 266 0601,
faks. (8 5) 266 0609,
el.paštas [email protected].
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 210086220.

ISO 9001

ISO 27001

Paraiškų priėmimo informacinė sistema

Oficialiosios statistikos portalas

Lietuvos kaimo tinklas

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)

Praneškite apie korupciją
Naujienos
ŽŪMPRIS » Žemės rinkos sektoriaus apžvalgos
Žemės ūkio paskirties žemės rinka rekreacijai tinkamose vietovėse 2006–2007 m.

Tiriant žemės ūkio paskirties žemės rinką neišvengiamai tenka susidurti ir su alternatyviu žemės panaudojimu, t.y. su jos panaudojimu gyvenamųjų ar rekreacinių objektų statybai. Iš principo tai yra skirtingi žemės rinkos segmentai ar net atskiros rinkos, besiskiriančios tiek savo pirkėjų sudėtimi, tiek pageidaujamomis žemės sklypo prekinėmis savybėmis. Todėl šios rinkos pasižymi skirtingu rinkos intensyvumu ir tendencijomis, o jose nusistovi savita kaina.
Žemės rinka gyvenamųjų ar rekreacinių objektų statybai palankiose vietovėse Lietuvoje ėmė plėtotis anksčiau nei žemės ūkio veiklai naudojamose vietovėse ir pasižymi dideliu aktyvumu, nors joje perleidžiamas žemės plotas nėra didelis, palyginus su žemės ūkio veiklai perleidžiamos žemės plotais.
2007 m., vėstant Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai ir pasigirdus kalboms apie būsto kainų burbulo formavimąsi, aplink didmiesčius esančios ir gyvenamųjų objektų statyboms tinkamos žemės ūkio paskirties žemės rinkos intensyvumas sumažėjo, tačiau aplink Vilnių, Klaipėdą, Kauną, Panevėžį ir pajūryje vis tiek išliko pats didžiausias Lietuvoje (8–15%). Panašus rinkos intensyvumas buvo ir rekreacijai tinkančiuose Zarasų r., Trakų r. ir Elektrėnų sav. Įdomu tai, kad nekilnojamojo turto rinkos lėtėjimas 2007 m., paveikęs gyvenamųjų objektų statyboms tinkamos žemės rinką priemiestinėse teritorijose, nepaveikė rekreacijai palankių teritorijų (išskyrus arti Vilniaus esantį Trakų r.). Kai kuriose rekreacijai palankiose teritorijose (pvz., Utenos aps.) rinkos intensyvumas netgi išaugo 22–37%. Tą galima paaiškinti skirtingu galutinio panaudojimo tikslu (daugiau kaip vasarvietė, o ne nuolatinė buveinė) ir pirkėjui priimtina kaina.
Taigi, rekreacijai tinkamos žemės rinka yra pakankamai skirtinga nuo gyvenamosios paskirties objektams ar žemės ūkio veiklai naudojamos žemės rinkų, todėl nusipelno atskiro tyrimo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriais ir seniūnijų darbuotojais, tiria žemės ūkio paskirties žemės rinką visoje Lietuvos teritorijoje, taip pat – ir rekreacijai tinkamose vietovėse.
Apibendrinus 2006–2007 m. tyrimų duomenis rekreacinėms vietovėms, galima susidaryti bendrą vaizdą apie rekreacijai tinkamos žemės rinką visoje Lietuvoje, nors dalis seniūnijų ir liko neištirta, o dalyje nebuvo galimybės nustatyti tikrą rekreacijai parduodamos žemės kainą (nors tikrai yra žinoma, kad tokių pardavimų būta). Kiek mažiau duomenų buvo gauta tik iš Suvalkijos savivaldybių, kur žemės ūkio paskirties žemė yra daugiau naudojama pagal savo tiesioginę paskirtį, taip pat – iš pakraštinių Vakarų Lietuvos savivaldybių, kur rekreacinis veiksnys dėl jūros ar marių artumo šiaip jau yra didelis, ir iš Vilniaus m. plėtros veikiamų teritorijų.
Apibendrinant galima pastebėti, kad rekreacijai tinkamų sklypų yra daugumoje Lietuvos savivaldybių. Nepaisant to, nesunkiai galima pastebėti ir teritorinius skirtumus. Struktūriškai galima išskirti kelias teritorines zonas:
  • ežeringos Rytų Lietuvos (Aukštaitijos) vietovės;
  • ežeringos vietovės, taip pat – paupiai ir vaizdingos miškingos vietovės, Pietų Lietuvoje;
  • Nemuno žemupys, pamarys ir pajūris;
  • vaizdingesnės vietovės prie pagrindinių kelių ir didesnių miestų.
Galima pastebėti, kad bendrai patrauklesnės yra vietovės, esančios arčiau pagrindinių kelių, jungiančių miestus. Taip yra dėl to, kad pirkėjas vertina ne tiek patį atstumą iki miesto, kiek susisiekimo laiką ir patogumą. Matuojant nuvažiuotu keliu, atokesniais keliais pasiekiamas sklypas, netgi esantis geografiškai arčiau miesto, iš tiesų bus ne toks paklausus kaip tegul ir tolimesnis, bet lengviau pasiekiamas sklypas.
Rytų Lietuva. Tai yra bene ežeringiausias Lietuvos regionas, nemažą jo dalį užima miškai. Čia yra įsteigtas Aukštaitijos nacionalinis parkas, taip pat – keletas regioninių parkų, draustinių. Dirbamos žemės kainos čia yra vienos mažiausių Lietuvoje, nes dirvožemis nėra derlingas, tačiau rekreacinė regiono trauka yra didžiulė, ir rekreacijai tinkamų sklypų pasirinkimas ir kainos pasižymi didele įvairove.
Regioną sudaro Utenos apskrities rajonai, taip pat – Švenčionių r. ir Rokiškio r. Rekreacijai parduodamų sklypų yra visuose rajonuose, netgi vakariniame regiono pakraštyje, apie kurį turime mažiau duomenų. Ten, kur duomenų pakanka, matome, kad rekreacijai tinkamų vietovių yra praktiškai kiekvienoje seniūnijoje.
Turimais duomenimis, pigiausi rekreacijai pritaikomi sklypai buvo regiono pakraštyje – Rokiškio, Ukmergės rajonuose (iki 100–150 Lt/a). Panašiai yra ir Kupiškio rajone, nors prie Kupiškio marių sklypų kainos siekia ir iki 1400 Lt/a. Iki 1000 Lt/a gali siekti kainos ir prie Juostino ež. Anykščių r., esančio netoli Troškūnų m. ir sąlyginai arti Panevėžio ir Anykščių miestų.
Gana nedidelės kainos (50–350 Lt/a) buvo atokiausiai nuo didmiesčių esančiuose Ignalinos r. ir Zarasų r. (prie Antalieptės marių – ir 300–800 Lt/a). Reikia pažymėti, kad rinkos intensyvumas šiuose rajonuose 2007 m. išaugo ~29–37%.
Utenos rajone žemės rinkos intensyvumas taip pat išaugo (~22%), ir rekreacijai tinkamos žemės kainos siekė 225–500 Lt/a (Utenos sen. – ir iki 850 Lt/a).
Rekreacijai pritaikomi sklypai brangiausiai buvo įkainoti Molėtų r., kur kainos siekė 600–1250 Lt/a. Kiek mažesnės buvo kainos Vilniaus apskrities Širvintų r. ir Švenčionių r. (400–1150 Lt/a), nors atskirose vietose jos galėjo siekti ir iki 2500 Lt/a. Kita vertus, Širvintų r. jau dalinai patenka į Vilniaus m. plėtros įtakos zoną, kuri žemės tinkamumo gyvenamosioms statyboms požiūriu driekiasi 20–35 km spinduliu (rekreacijai – iki 50 km ar net toliau), todėl kainas čia labiau veikia ne rekreacinis veiksnys, o būsto užmiestyje poreikis. Panašus Vilniaus m. poveikis jaučiamas ir Vilniaus r., Trakų r. bei Elektrėnų sav., Šalčininkų r.
Pietų Lietuva. Tai yra antras pagal dydį rekreacijai tinkantis regionas, pasižymintis vaizdingu kalvotu kraštovaizdžiu, miškais, upėmis, o daugelyje vietų – taip pat ir ežerais. Regione yra dvi kurortinių miestų savivaldybės – Birštono ir Druskininkų, tačiau ten, kur žemė derlingesnė, plėtojamas ir žemės ūkis.
Aukščiausios kainos yra arčiausiai Vilniaus m. esančiose Trakų r., ir Elektrėnų sav., kur jos svyruoja plačiuose rėžiuose 230–3000 Lt/a (kai kur – ir iki 5000 Lt/a ar daugiau), tačiau nuodugnesnei analizei trūksta seniūnijų duomenų.
Pakankamai brangios yra palei kelią iš Alytaus į Vilnių išsidėsčiusios Alytaus ir Varėnos r. seniūnijos, kur rekreacijai tinkamų sklypų kaina siekia ~1000 Lt/a. Likusioje Varėnos r. dalyje kainos yra gana žemos – 32–175 Lt/a.
Kitas traukos centras yra Druskininkų sav., kur sklypų kainos yra ~1250 Lt/a. Šalia esančiame Lazdijų r. kainos kiek žemesnės – 100–650 Lt/a, kaip ir kitoje kurortinėje teritorijoje – Birštono sav. Šalčininkų r. kainos taip pat yra panašios, nors vietomis dėl Vilniaus m. ar Šalčininkų m. įtakos kainos gali siekti ir 2500 Lt/a.
Žemiausios kainos yra vakariniame regiono pakraštyje, kur jos gali būti daugmaž lygios dirbamos žemės kainai (pvz., ~50 Lt/a Marijampolės ar gretimoje Kazlų Rūdos sav.).
Vidurio Lietuva. Šiame regione žemės ūkio paskirties žemė paprastai yra naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį – žemės ūkiui, tačiau ir čia galima rasti seniūnijų, kuriose perkama ir rekreacijai ketinamų panaudoti sklypų. Paprastai tai yra sklypai prie didesnių vandens telkinių, dažnai – dirbtinių tvenkinių ar marių, nes natūralių ežerų nėra daug, taip pat – vaizdingesni sklypai prie upių ar upių užtvankų. Šiaurinėje regiono dalyje sklypų rekreacijai parduodama mažai, daugiau jų sutinkama vakarinėje dalyje – Šiaulių r., Kelmės r., Raseinių r. Lyginant su likusia Lietuvos dalimi, žemės kainos čia yra pakankamai žemos ir siekia 40–600 Lt/a. Aukštesnės jos yra netoli Panevėžio, Kėdainių ir Kauno miestų – 1500–5000 Lt/a.
Gyvenamųjų objektų statyboms tinkamų sklypų rinkai Kauno miesto įtaka jaučiama ~15 km spinduliu aplink miestą, tačiau rekreacinio pobūdžio sklypams ji gali nusidriekti ir toliau, todėl tokių sklypų netrūksta netoli pagrindinių į Kauną vedančių kelių miškinguose Kazlų Rūdos sav. ir Jonavos r., taip pat – Kaišiadorių r. Likusioje regiono dalyje, Suvalkijoje, rekreacijai tinkamų sklypų yra Vilkaviškio r., Jurbarko r. prie Veliuonos m., prie Nemuno ar mažesnių upių, galbūt, dar kažkiek ir kitur, nes čia dalis seniūnijų duomenų apie žemės rinką nepateikė. Sklypų kainos čia per daug nesiskiria nuo kitų regiono vietovių.
Vakarų Lietuva. Šiame regione pagrindiniai rekreacinės traukos objektai yra Nemuno delta, Kuršių marios ir Baltijos jūra, taip pat ~20 km spinduliu jaučiama ir Klaipėdos m. plėtros įtaka. Dėl šių veiksnių sąveikos, vakariniame regiono pakraštyje sudėtinga vienareikšmiškai įvertinti žemės kainą, todėl duomenų apie žemės rinką seniūnijose čia trūksta.
Nemažai rekreacijai tinkamų sklypų parduodama ir rytiniame pakraštyje – Telšių r., Plungės, r. Tauragės r. ir kitur. Galima pastebėti, kad rekreacijai tinkamų sklypų kainos Vakarų Lietuvoje per daug nesiskiria nuo Vidurio Lietuvos kainų.
Kiek aukštesnės kainos yra pamaryje, kur jos siekia iki 2500 Lt/a (Rusnės saloje – ir virš 4500 Lt/a), panašios kainos yra prie Tauragės m. ir Jūros upės. Gana aukštos rekreacijai tinkamų sklypų kainos yra ir Plungės r. prie Platelių ež. (~1000 Lt/a).
 
Šaltinis: ŽŪIKVC

« atgal

Paieška:

2024 m. kovo 29 d.

Elektroninis paštas - pagalba@vic.lt

Bendrosios informacijos teikimo telefonas - (8 5) 266 0620

Interesantai priimami:
pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.00–17.00 val.,
penktadieniais 8.00–16.00 val.,
pietų pertrauka 12.00–13.00 val.

Draudimo skaičiuoklė

Greita gyvūno paieška

Greita augintinio paieška

Arklių veislininkystės duomenų peržiūra neregistruotiems vartotojams

Žemėlapiai

Pateikti klausimą

Asmenų kokybės vertinimo anketa

Mes socialiniame tinkle Facebook

Spaudos darbai

Kiaulių supirkimo savaitinės kainos

AgroRinka_4 (308)
 


Apyskaita Nr. 79
 


Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaiciai_2017 m. Nr. 2 (20)
 


Informacija apie 2017 m. Lietuvoje deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus