Po labai aktyvių 2007 metų, ir, ypač, pirmojo tų metų ketvirčio, galima buvo tikėtis panašaus žemės rinkos aktyvumo ir 2008 metais, tačiau pirmojo ketvirčio rezultatai pasirodė esą gerokai kuklesni nei tikėtasi. Per 2008 m. I ketvirtį buvo perleista tik 38,3 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, kai 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu – 67,4 tūkst. ha. Visgi, gretinant 2008 m. I ketvirčio rodiklius su kitų 2007 ar net 2006 metų ketvirčių rodikliais, perleidžiamos žemės ploto sumažėjimas nėra toks žymus, ir anomalija daugiau laikytini patys 2007 m. I ketvirčio aktyvumo rodikliai.
Nepaisant to, 2008 m. I ketvirtį buvo perleistas 6,6% mažesnis žemės ūkio paskirties žemės plotas nei 2007 m. IV ketvirtį. Prieš darant išvadas apie ilgalaikes tendencijas dar reiktų sulaukti antrojo ketvirčio rezultatų, tačiau jau dabar matome, kad suminis per keturis paskutiniuosius ketvirčius (kalendorinius metus) perleistos privačios žemės plotas yra mažesnis nei dvejais prieš tai ėjusiais metais. Taigi, yra didelė tikimybė, kad žemės rinkos aktyvumas po kelerius metus trukusio aktyvumo šuolio ėmė normalizuotis ir toliau mažės, nes prielaidų tam, baigiantis žemės reformai ir mažėjant grąžintinos žemės plotui, t.y. mažėjant laisvos žemės pasiūlai, yra.
Tačiau galimas ir kitoks scenarijus. Gali būti, kad tokie žemi pirmojo ketvirčio rinkos aktyvumo rodikliai buvo sąlygoti grynai ekonominių veiksnių, paveikusių žemės paklausos dydį. Tai yra, sąlygoti 2008 m. I ketvirtį pasaulį sudrebinusios finansų rinkų krizės, dėl kurios užsienio investuotojai buvo pristabdę investicijas taip pat ir į visą Vidurio Europos regioną, arba palūkanų normos kilimo, privertusio galimus pirkėjus iš naujo apsvarstyti skolinimosi ir paskolos išmokėjimo galimybes. Pasitvirtinus šiam rinkos vystymosi scenarijui, aktyvumo sumažėjimas būtų laikinas reiškinys.
Aktyvumo sumažėjimas palietė tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nuperkamą žemės ūkio paskirties žemę panašia dalimi (-43%), lyginant su 2007 m. I ketvirčiu. Tačiau lyginant su 2007 m. IV ketvirčiu, 2008 m. I ketvirtį fizinių asmenų įsigytas privačios žemės ūkio paskirties žemės plotas tebuvo vos 1% mažesnis, o juridinių asmenų įsigytas plotas, paprastai gana vienodas, net 36,7% mažesnis. Teritoriniu požiūriu čia išsiskiria Pietų Lietuva, kur perleistas žemės plotas per ketvirtį netgi išaugo (19,5%), o sumažėjimas lyginant su 2007 m. I ketvirčiu buvo nedidelis (-20%). Per ketvirtį šiek tiek išaugo perleidimų ir Vakarų Lietuvoje, bet daugiausia dėl to, kad jų buvo sumažėję 2007 m. IV ketvirtį.
Žiūrint pagal apskritis, perleidžiamas žemės ūkio paskirties žemės plotas per 2008 m. I ketvirtį išaugo Marijampolės (14,3%), Tauragės (10,4%), Telšių (6,2%) ir Alytaus (4,9%) apskrityse, labiausiai sumažėjo – Panevėžio (-21,9%), Utenos (-15%) ir Kauno (-10,5%) apskrityse. Juridinių asmenų aktyvumas išaugo tik Marijampolės apskrityje (31,7%) – Kalvarijos sav. ir Šakių r. – ir kai kuriuose kituose Lietuvos rajonuose – Pasvalio, Švenčionių ir Ukmergės (147–234%), taip pat, Akmenės, Kelmės, Molėtų ir Utenos (54,6–74%).
Galima pastebėti, kad ypač sumažėjo žemės ūkio paskirties žemės perleidimų sparčiai besiplėtusiuose Klaipėdos (-69,9%) ir Vilniaus (-49,5%) miestuose, kur rinkoje imta atsargiau vertinti plėtros galimybes. Kitų miestų, mažiau paveiktų miesto plėtros veiksnių, ši tendencija nepalietė, tačiau namų valdų sklypų pardavimų žymiai sumažėjo beveik visur.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės 2008 m. I ketvirtį buvo įsigyta 15% mažiau nei 2007 m. IV ketvirtį, ir tai yra vienas žemiausių rodiklių per pastaruosius 3 metus. Per ketvirtį šių plotų padaugėjo tik Rytų Lietuvos (9,2%) ir, iš dalies, Pietų Lietuvos (11% Alytaus apskrityje) regionuose, atskirų aktyvesnių savivaldybių buvo ir likusioje Lietuvos dalyje. Labiausiai (58,5–174,1%) įsigyjamos valstybinės žemės plotai didėjo Utenos r., Rokiškio r., Joniškio r., Elektrėnų sav., Plungės r., Jonavos r., Druskininkų sav. ir kitur.
Įkeičiamos žemės ūkio paskirties žemės plotai 2008 m. I ketvirtį sumažėjo net 32,8%, labiausiai – Vilniaus (-52,6%), Šiaulių (-45,7%) ir Utenos (-38,9%) apskrityse, taip pat – apie didmiesčius. Padidėjo – Alytaus (30,1%) ir Tauragės (18,7%) apskrityse.
Privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimai apskrityse 2007 m. I ketv. – 2008 m. I ketv., ha
Apskritis
|
2007 m.
|
2008 m.
|
2008 m. I ketv., lyginant su
|
I ketv.
|
II ketv.
|
III ketv.
|
IV ketv.
|
I ketv.
|
2007 m. I ketv.
|
2007 m. IV ketv.
|
Alytaus aps.
|
2 794
|
2 049
|
1 908
|
1 767
|
1 853
|
-33,7%
|
4,9%
|
Kauno aps.
|
8 154
|
6 554
|
4 961
|
6 195
|
5 544
|
-32,0%
|
-10,5%
|
Klaipėdos aps.
|
6 077
|
4 102
|
3 650
|
3 319
|
3 154
|
-48,1%
|
-5,0%
|
Marijampolės aps.
|
5 169
|
3 203
|
2 255
|
2 853
|
3 261
|
-36,9%
|
14,3%
|
Panevėžio aps.
|
9 835
|
6 311
|
5 046
|
6 556
|
5 121
|
-47,9%
|
-21,9%
|
Šiaulių aps.
|
10 930
|
7 317
|
5 574
|
7 003
|
6 462
|
-40,9%
|
-7,7%
|
Tauragės aps.
|
6 235
|
2 711
|
1 923
|
2 272
|
2 508
|
-59,8%
|
10,4%
|
Telšių aps.
|
4 863
|
2 954
|
2 649
|
2 316
|
2 459
|
-49,4%
|
6,2%
|
Utenos aps.
|
7 167
|
4 808
|
3 625
|
3 842
|
3 265
|
-54,4%
|
-15,0%
|
Vilniaus aps.
|
6 159
|
4 411
|
4 144
|
4 869
|
4 668
|
-24,2%
|
-4,1%
|
Lietuvoje
|
67 382
|
44 418
|
35 734
|
40 992
|
38 295
|
-43,2%
|
-6,6%
|
Šaltinis: VĮ Registrų centras |