2008 m. II ketvirtį rinka stabilizavosi po nelaukto žemės rinkos aktyvumo kritimo I ketvirtį. Tai yra, skirtingai nei ankstesniais metais, II ketvirtį aktyvumas ne mažėjo, o išliko praktiškai toks pats.

Per 2008 m. II ketvirtį buvo perleista 38,65 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės (I ketvirtį – 38,29 tūkst. ha). Iš tiesų, aktyvumas rinkoje netgi paaugo 0,9%, tačiau toks augimas yra per mažas, kad jį galima būtų laikyti rinkos atsitiesimu po ištikusio nuosmukio. Kita vertus, pats nuosmukis jau nebeatrodo toks didelis. Lyginant su 2007 m. II ketvirčiu, per ketvirtį perleistos žemės ūkio paskirties žemės plotas buvo 13% mažesnis. Per metus (4 ketvirčius) perleistos žemės plotas buvo 16,9% ir 15% mažesnis nei dvejais prieš tai ėjusiais metais. Be to, rinka buvo stebėtinai tolygi aktyvumo požiūriu (vidutiniškai po ~38,4 tūkst. ha per ketvirtį).

Žiūrint į pirkėjų struktūrą, galima pastebėti, kad, lyginant su I ketvirčiu, 2008 m. II ketvirtį 3,8% sumažėjo fizinių asmenų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas. Aktyvumo augimą nulėmė į rinką ėmę grįžti juridiniai asmenys, kurie I ketvirtį buvo pristabdę savo pirkimus, laukdami tam tikro aiškumo rinkoje. Juridinių asmenų aktyvumas II ketvirtį išaugo net 41,1%, tačiau realiai per paskutinį pusmetį jų įsigytos žemės plotas dar yra 21,1% mažesnis nei prieš tai buvusį pusmetį, o fizinių asmenų – 4,4% didesnis.

Teritoriniu požiūriu išsiskiria Pietų Lietuva, kurioje perleidžiamas žemės ūkio paskirties žemės plotas sumažėjo net 21,3%, tačiau I ketvirtį šis regionas taip pat išsiskyrė tuo, kad čia aktyvumas panašiu laipsniu išaugo (~19,5%), kai kitur jis mažėjo. Dėl tos pačios priežasties šiek tiek sumažėjo perleidimų ir Vakarų Lietuvoje (-1,4%). Lyginant su 2007 m. II ketvirčiu, perleidžiamos žemės plotas labiausiai sumažėjo taip pat būtent šiuose regionuose – atitinkamai, 17,9% ir 16,9%, kai kitur – tik 8,3–11,7%.

Rytų Lietuvoje perleidžiamos žemės ūkio paskirties žemės plotas per 2008 m. II ketvirtį išaugo 9,7%, Vidurio Lietuvoje ir aplink Vilnių – 4,7–5,2%. Atsigavusį pirkėjų pasitikėjimą rodo vėl padidėjęs juridinių asmenų aktyvumas regione aplink Vilnių. Juridinių asmenų aktyvumas Elektrėnų savivaldybėje išaugo apie tris kartus, Trakų ir Vilniaus rajonuose – iki 50%.

Žiūrint pagal apskritis, perleidžiamas žemės plotas per ketvirtį labiausiai padidėjo Tauragės apskrityje – net 40% (lyginant su 2007 m. II ketvirčiu – 29,5%), daugiausia – Jurbarko ir Šilalės rajonuose (76,9% ir 37,3%). Juridinių asmenų aktyvumas apskrityje taipogi išaugo apie du kartus.

Utenos ir Panevėžio apskrityse per 2008 m. II ketvirtį buvo perleista ~10,5% didesnis žemės ūkio paskirties žemės plotas nei per I ketvirtį – jis sumažėjo tik Biržų r. (-19,4%) ir Utenos r. (-14,1%).

Šiaulių apskrityje rinkos aktyvumas išaugo 4,5%, bet Akmenės ir Joniškio rajonuose sumažėjo 14,7 ir 12,5%. Alytaus apskrityje perleistas plotas nepasikeitė – kiek padidėjo Alytaus ir Varėnos rajonuose, tačiau sumažėjo Lazdijų r. ir Druskininkų sav.

Klaipėdos apskrityje aktyvumas truputį sumažėjo (-1,9%), nors Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonuose išaugo 7–10,1%, o bendrą sumažėjimą nulėmė tik Klaipėdos r. rodikliai (-26%). Kretingos bei Skuodo rajonai išsiskiria ir daugiau nei du kartus išaugusiu juridinių asmenų aktyvumu.

Kitose apskrityse per 2008 m. II ketvirtį buvo perleistas mažesnis žemės plotas nei per I ketvirtį – Telšių aps. (-16,2%), Kauno aps. (-13,5%), Marijampolės aps. (-12,5%), Vilniaus aps. (-4,3%). Tačiau ir čia atskirose savivaldybėse rinka labai suaktyvėjo – Plungės r. (32,1%), Jonavos r. (38,4%), Kazlų Rūdos sav. (29,1%), Elektrėnų sav. (38%).

Juridinių asmenų įsigyjamos žemės plotas padidėjo visose apskrityse, išskyrus Alytaus aps. (-33,6%) ir Marijampolės aps. (-52,3%).

Sugrįžusį pasitikėjimą rinkos tolimesne raida rodo ne tik atsistatęs juridinių asmenų aktyvumas, bet ir vėl išaugęs įkeičiamos žemės plotas, kurio didėjimą kažkiek galėjo paveikti ir išaugusi infliacija. Per 2008 m. II ketvirtį įkeistos žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo 99,4%, lyginant su I ketvirčiu. Įkeičiamo ploto labiausiai padaugėjo Rytų ir Vidurio Lietuvoje (104,3–118,3%), o Pietų ir Vakarų Lietuvoje didėjimas buvo mažesnis (58,2%).

Įkeičiamas plotas padidėjo visose apskrityse, labiausiai – Marijampolės (138%), Panevėžio (120,2%), Šiaulių (119,5%) ir Tauragės (115,5%), taip pat – Utenos (88,5%) ir Kauno (94,7%), apskrityse, mažiausiai – Klaipėdos (35,8%), Alytaus (46,9%) ir Vilniaus (54,8%) apskrityse. Kai kuriose apskrityse (Panevėžio, Tauragės, Alytaus ir Kauno) šis plotas padidėjo net lyginant su 2007 m. II ketvirčio duomenimis.

Optimistiškai nuteikia ir valstybinės žemės pirkimas. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės per 2008 m. II ketvirtį buvo įsigyta net 8,1% daugiau nei per I ketvirtį. Labiausiai iš valstybės nuperkamas plotas padidėjo Vilniaus (40,6%), Kauno (16,9%), taip pat – Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse (9,5–12,7%). Labiausiai sumažėjo – Alytaus (-28,7%), Panevėžio (-17,4%) ir Klaipėdos (-4,8%) apskrityse.

 

Šaltinis: VĮ Registrų centras