Prieš 5 metus priimtos įstatymų pataisos leido juridiniams asmenims turėti nuosavybės teise privačios žemės ūkio paskirties žemės. Iki tol jie privačios žemės ūkio paskirties žemės neturėjo ir tiesiogiai žemės nuosavybės rinkoje nedalyvavo, nes dirbamą žemę nuomodavo iš privačių asmenų arba valstybės. Tai daugiausiai yra žemės ūkio įmonės arba prekinę produkciją gaminantys juridinių asmenų ūkiai, kurie daugiau kaip 50% pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos.

Iki 2008 m. liepos 1 d. juridiniai asmenys privačios nuosavybės teise valdė 150,4 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Palyginimui, 2005 m. liepos 1 d. jie turėjo dar tik 38,9 tūkst. ha nuosavos žemės, o 2003 m. spalio 1 d. (t.y. praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo įstatymo, atšaukusio suvaržymus juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės privačion nuosavybėn, įsigaliojimo) – vos 3,4 tūkst. ha.

Nuo pat pradžių juridiniai asmenys labai aktyviai įsitraukė į privačios žemės ūkio paskirties žemės rinką, jiems tekdavo apie 8–10% per ketvirtį nuperkamos privačios žemės, o 2005–2006 metais – ir 18–32%. Visgi, didžioji dalis jų nuperkamos žemės būdavo jų jau dirbama (nuomojama) privati žemė. Tą rodo nedaug pasikeitę jų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotai.

2005 metais juridiniai asmenys deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius nurodė naudojantys (dirbantys) 338 tūkst. ha žemės, iš jos privačios nuosavybės teise – tik apie 11,5%. Iš viso žemės ūkio veikla tuo metu užsiiminėjo ir deklaravo žemės ūkio naudmenas 542 juridiniai asmenys.

2008 metais žemės ūkio naudmenas deklaravo jau 596 juridiniai asmenys. Iš viso jie deklaravo 366,3 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, t.y. apie 8,3% daugiau nei 2005 metais. Tačiau nuosava žemė jose sudarė jau apie 41%.

Sprendžiant pagal žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenis, 2008 m. liepos 1 d. apie 5,3% visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų buvo naudojama smulkiųjų ūkininkų, kurių žemėnaudų dydžiai neviršija 3 ha. Tokių ūkių Lietuvoje yra apie 62,5 tūkst. (~34,3% visų ūkių) ir jie valdo 139,3 tūkst. ha, t.y. kiek mažiau nei nuosavos žemės iš viso turi juridiniai asmenys. Realiai, tokio dydžio ūkiai paprastai nėra efektyvūs, ir ateityje jų žemė turėtų papildyti pasiūlą žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ar nuomos rinkoje.

Stambesni ūkiai, kurių žemėnaudos yra didesnės nei 3 ha, naudoja apie 95% visos deklaruojamos žemės, t.y. 2008 m. jie deklaravo ~2,48 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Iš jų net 54,1% ploto tenka stambiesiems ūkiams, naudojantiems bent 50 ha žemės ūkio naudmenų. Tiesa, tokie ūkiai sudaro tik 6,5% stambesnių ūkių (iš viso – 7775 ūkiai), o likę 93,5% (111,962 tūkst. ūkių) naudoja 45,9% žemės ūkio naudmenų.

Stambesnius ūkius, kurių dydis neviršija 50 ha, sudaro beveik išimtinai (99,9% bendro skaičiaus ir 99,7% ploto) ūkininkų ūkiai. Jų žemėnaudų vidurkis yra 10,2 ha. Tuo tarpu stambiausių ūkių, kurių žemėnaudos yra didesnės nei 50 ha, grupėje apie 27% deklaruoto ploto tenka juridiniams asmenims, nors pagal skaičių jų tėra 446 (~5,7%).

Juridinių asmenų deklaruotų žemėnaudų vidurkis yra 814,5 ha, o stambiausiųjų ūkininkų – gerokai mažesnis, tik 133,7 ha.

Žiūrint pagal apskritis į ūkių, deklaravusių žemės ūkio naudmenas, sudėtį, galima pastebėti regioninius skirtumus. Smulkiųjų ūkininkų (iki 3 ha) santykinai daugiausiai, net 41%, yra Vilniaus apskrityje, kur jų gausą, matyt, lemia miesto artumas ir galimybė statytis būstą netoli Vilniaus. Taip pat didesnis nei vidutinis smulkiųjų ūkininkų skaičius (~37%) yra užfiksuotas Šiaulių ir Kauno apskrityse.

Smulkiųjų ūkių dydis šalyje gana vienodas – vidurkis yra tarp 2,1–2,3 ha. Pagal bendro smulkiųjų ūkių ploto dalį ūkių struktūroje išsiskiria Vilniaus aps. (9,8%), Alytaus aps. (8,4%) ir Utenos aps. (7,1%), o visur kitur ji neviršija vidurkio (5,3%).

Pagal stambesnių ūkių (virš 3 ha) žemėnaudų ploto deklaravimo duomenis išsiskiria Vidurio Lietuvos apskritys, kuriose santykinai didelė yra juridinių asmenų dalis – tai Šiaulių aps. (juridiniams asmenims tenka 26,6% deklaruotų žemės ūkio naudmenų), Panevėžio aps. (20,0%), Kauno aps. (19,8%), Marijampolės aps. (16,2%). Galima pastebėti, kad tose pačiose apskrityse mažesnė dalis deklaruoto ploto tenka ūkiams iki 50 ha – Šiaulių aps. (27,6%), Panevėžio aps. (33,4%), Kauno aps. (37,1%), Marijampolės aps. (40,3%). Kitose apskrityse ūkiams iki 50 ha tenka didesnė deklaruotų žemės ūkio naudmenų dalis nei stambesniems ūkiams. Labiausiai tai jaučiama Alytaus aps. (72,0%) ir Utenos aps. (64,9%), mažiausiai – Vilniaus aps. (57,6%).

Stambesnių ūkių, kurių dydis neviršija 50 ha (beveik išimtinai – ūkininko ūkių), deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto vidurkis skirtingose apskrityse taip pat skiriasi. Mažiausias jis yra Vilniaus apskrityje (8,1 ha), taip pat – Alytaus aps. (8,4 ha), Utenos aps. (9,3 ha), Kauno aps. (10 ha). Kitose Vidurio Lietuvos ir Vakarų Lietuvos apskrityse stambesnių ūkininko ūkių iki 50 ha žemėnaudų vidurkis yra 10,9–11,6 ha.

Stambiųjų ūkininkų, kurių ūkiai didesni nei 50 ha, žemėnaudų vidurkis didžiausias yra Kauno aps. (152,3 ha) ir Šiaulių aps. (149,8 ha), taip pat – Vilniaus aps. (144,0 ha) ir Panevėžio aps. (143,6 ha).

Juridinių asmenų ūkių naudojamos žemės plotai yra didžiausi Vidurio Lietuvoje, kur daugelyje apskričių jų žemėnaudų vidurkis yra artimas ar viršija 1000 ha – tai Marijampolės aps. (1128 ha), Šiaulių aps. (1112 ha), Panevėžio aps. (1012 ha). Gana dideli juridinių asmenų ūkiai yra ir Kauno aps. (729 ha) bei Tauragės aps. (697 ha).

Mažiausias juridinių asmenų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų vidurkis yra Utenos aps. (349 ha) ir Vilniaus aps. (371 ha).

Žinoma, netgi vienoje apskrityje esančių savivaldybių vidurkiai gali skirtis (kartais – net kelis kartus), todėl vidutiniai ūkių dydžiai apskrityse yra sąlyginiai dydžiai. Lygiai taip pat gali skirtis ir rinkos dalis, kuri tenka juridiniams asmenims, priklausomai nuo to, ar ji skaičiuojama pagal apskritis, ar pagal savivaldybes. Taip Vidurio Lietuvos apskrityse, žiūrint į stambiųjų ūkių, kurių plotas viršija 50 ha, sudėtį, juridiniams asmenims tenka 27–36,5% deklaruojamo žemės ūkio naudmenų ploto, tačiau daugelyje savivaldybių jiems tenka ir virš 40% ploto, o, pavyzdžiui, Pakruojo r. ir Marijampolės sav. – net apie 52%.

Toks netolygus juridinių asmenų pasiskirstymas neretai nulemia ir žemės rinkos aktyvumo teritorinį netolygumą.

 

 

Apskritis	Iki 3 ha		3,1 – 50 ha		Daugiau nei 50 ha
	ūkių sk.	plotas, ha	ūkių sk.	plotas, ha	ūkių sk.	plotas, ha
Alytaus aps.	5026	11007,0	10196	85892,0	246	33442,0
Kauno aps.	8500	18271,2	13140	132026,8	1108	224070,4
Klaipėdos aps.	4523	10478,1	10529	115702,6	622	76667,5
Marijampolės aps.	4893	10887,4	8647	98681,0	849	146171,9
Panevėžio aps.	7077	15749,2	11562	125641,3	1297	250561,0
Šiaulių aps.	7220	16146,8	10607	119386,1	1432	313610,6
Tauragės aps.	4326	10090,5	10399	120484,5	610	72237,0
Telšių aps.	4164	9746,1	8960	100022,0	577	71830,2
Utenos aps.	6275	14516,4	13395	124153,0	488	67205,0
Vilniaus aps.	10521	22394,1	14527	118637,4	546	87438,8
Iš viso Lietuvoje	62525	139286,8	111962	1140626,7	7775	1343234,4

 

Apskritis	3,1 – 50 ha				Daugiau nei 50 ha
	Ūkininko ūkių (fizinių asmenų)		Juridinių asmenų		Ūkininko ūkių (fizinių asmenų)		Juridinių asmenų
	ūkių sk.	plotas, ha	ūkių sk.	plotas, ha	ūkių sk.	plotas, ha	ūkių sk.	plotas, ha
Alytaus aps.	10191	85808,3	5	83,7	232	26118,4	14	7323,6
Kauno aps.	13114	131531,4	26	495,4	1012	154133,6	96	69936,8
Klaipėdos aps.	10516	115449,0	13	253,6	599	65830,3	23	10837,2
Marijampolės aps.	8642	98506,4	5	174,7	814	106688,4	35	39483,6
Panevėžio aps.	11537	125216,9	25	424,5	1223	175657,6	74	74903,4
Šiaulių aps.	10586	118926,2	21	459,9	1329	199106,6	103	114504,0
Tauragės aps.	10392	120310,2	7	174,4	595	61780,0	15	10456,9
Telšių aps.	8950	99824,1	10	197,9	556	59539,3	21	12290,9
Utenos aps.	13384	123973,7	11	179,2	462	58127,7	26	9077,3
Vilniaus aps.	14500	118074,0	27	563,4	507	72985,1	39	14453,8
Iš viso Lietuvoje	111812	1137620,1	150	3006,6	7329	979966,9	446	363267,6

 

 

Apskritis	Iki 3 ha	3,1 – 50 ha	Daugiau nei 50 ha
	Ūkininko ūkių (fizinių asmenų)	Ūkininko ūkių (fizinių asmenų)	Ūkininko ūkių (fizinių asmenų)	Juridinių asmenų
Alytaus aps.	2,2	8,4	112,6	523,1
Kauno aps.	2,1	10,0	152,3	728,5
Klaipėdos aps.	2,3	11,0	109,9	471,2
Marijampolės aps.	2,2	11,4	131,1	1128,1
Panevėžio aps.	2,2	10,9	143,6	1012,2
Šiaulių aps.	2,2	11,2	149,8	1111,7
Tauragės aps.	2,3	11,6	103,8	697,1
Telšių aps.	2,3	11,2	107,1	585,3
Utenos aps.	2,3	9,3	125,8	349,1
Vilniaus aps.	2,1	8,1	144,0	370,6
Vidutiniškai	2,2	10,3	128,0	697,7

 

 

Šaltinis: ŽŪIKVC

Daugiau informacijos – 2008 m. leidinyje Agrorinka, Nr. 100