Jeigu žemės ūkio paskirties žemės rinkos aktyvumo sumažėjimą 2008 m. III ketvirtį galima iš dalies paaiškinti įprastais šioje rinkoje sezoniniais svyravimais, tai namų valdų arba kitos paskirties žemės rinkos tokių svyravimų III ketvirtį paprastai nepatiria. Kaip ir II ketvirtį, skirtingose ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose aktyvumo tendencijos 2008 m. III ketvirtį išsiskyrė.
Kaip rodo įregistruotų sandorių statistika, namų valdų žemės rinkoje per 2008 m. III ketvirtį buvo perleistas 20,5% mažesnis žemės plotas nei ypatingai aktyvų II ketvirtį. Kitos paskirties žemės perleidimų (ploto), kurių II ketvirtį buvo labai sumažėję (-37,3%), padidėjo 6,9%. Miškų paskirties žemės perleidimų sumažėjo 17,7%, t.y. kiek daugiau nei žemės ūkio paskirties žemės rinkoje (-13,6%), tačiau dalis sumažėjimo čia taip pat tenka sezoniniam aktyvumo sumažėjimui III ketvirtį.
Namų valdų žemės rinka. Po tokio ryškaus namų valdų žemės rinkos atsigavimo II ketvirtį (+145,5%, 1113,85 ha), gali pasirodyti, kad III ketvirtyje užfiksuoti net 20,5% žemesni ketvirčio rezultatai rodo grįžimą prie rinkos smukimo tendencijos, tačiau taip nėra.
Per 2008 m. III ketvirtį buvo užfiksuota net 5,75 tūkst. sandorių, ir nors tai yra 27% mažiau nei ypatingai aktyvų II ketvirtį, tačiau 36,2% daugiau nei 2007 m. III k. Šiais sandoriais buvo perleista 885,0 ha namų valdų žemės, ir tai yra 33,7% daugiau nei 2007 m. III k. Bendrai paėmus, per tris 2008 m. ketvirčius buvo perleistas 12,6% didesnis žemės plotas nei 2007 m. per tą patį laikotarpį, o sandorių skaičius išaugo net 26,3%. Jei rinkoje tokios tendencijos išliks ir iki metų galo, bus galima teigti, kad namų valdų žemės rinka po 3 metų pertraukos ėmė vėl sparčiai augti.
Labiausiai perleidimų apimtys išaugo aplink Vilnių (Vilniaus m., Elektrėnų sav. ir Vilniaus r.) – apie 2,4 karto (144,6%), lyginant su 2007 m. III ketvirčiu. Šiame regione per 2008 m. III ketvirtį buvo perleista 181,7 ha žemės, t.y. beveik tiek pat, kiek per II ketvirtį (183,5 ha). Iš to ploto 117,8 ha buvo perleista Vilniaus mieste, ir tai yra netgi daugiau nei II ketvirtį (96,0 ha), tačiau pačių sandorių Vilniuje buvo sudaryta ~29% mažiau, t.y. vidutinis sandoriu perleidžiamas plotas padidėjo nuo 8 a iki 14 a.
Namų valdų žemės rinkos suaktyvėjimas pasireiškė ir likusioje Lietuvos dalyje, tačiau čia išryškėjo ir nemaži teritoriniai skirtumai. Labiausiai išsiskiria Rytų Lietuva, apimanti Utenos apskritį ir dalį Panevėžio bei Vilniaus apskrities savivaldybių. Rytų Lietuvoje 2008 m. III k. namų valdų žemės buvo perleista 33,6% daugiau nei 2007 m. III k., be to, 8,8% daugiau netgi palyginus su 2008 m. II k.
Lyginant su 2007 m. III ketvirčiu, Vidurio Lietuvoje buvo perleista 22,8% daugiau namų valdų žemės (tačiau 25,8% mažiau nei 2008 m. II k.), Vakarų Lietuvoje – 12,1% daugiau (tačiau net 40,9% mažiau nei II k.), Pietų Lietuvoje – 7,1% daugiau (ir 22,4% mažiau nei II k.).
Didelį aktyvumo skirtumą tarp 2008 m. II k. ir III k. rodiklių Vakarų Lietuvoje nulėmė neįprastai aukšti II k. aktyvumo rodikliai Klaipėdos mieste ir rajone (augimas tada siekė 5–12 kartų), kurie III k. grįžo prie labiau įprastų reikšmių, tačiau vis tiek išliko pakankamai aukšti. Pavyzdžiui, 2008 m. III k. Klaipėdos r. buvo perleistas net 65,2% didesnis namų valdų žemės plotas nei 2007 m. III k. Aktyvios išliko ir Kretingos r. (30,1%), Skuodo r. (100%), Šilalės r. (193%) ir kitų šio regiono savivaldybių namų valdų žemės rinkos. Kaip išimtį reikia paminėti Telšių r., Mažeikių r., Tauragės r., Palangos m. ir Rietavo sav., kuriuose rinkos aktyvumas sumažėjo 28–63%, lyginant su 2007 m. III k.
Pietų Lietuvoje perleidžiamas plotas labiausiai išaugo, lyginant su 2007 m. III k., Druskininkų sav. (67%), Varėnos r. (48,5%) ir Kalvarijos sav. (41,9%), taip pat – Trakų r., Prienų r. ir Lazdijų r. (10–25%), sumažėjo – Marijampolės sav. (-31,5%), kažkiek – Alytaus m., Alytaus r., Birštono sav. ir Šalčininkų r. (5–15%).
Rytų Lietuvoje perleidžiamas plotas labiausiai išaugo Ignalinos r. (145,1%), Molėtų r. (51,9%) ir Širvintų r. (49,9%), taip pat – Rokiškio r., Anykščių r. ir Švenčionių r. (32–41,5%), kituose rajonuose – mažiau (3–19%).
Vidurio Lietuvoje rinkos augimu išsiskyrė Biržų r. (145,1%) ir Šakių r. (121,7%), taip pat – Radviliškio r. (49,1%), Jonavos r., Kauno r. ir Kėdainių r. (40–40,7%), Šiaulių r. (~30%), Kauno m. ir Panevėžio m. (27–28%), Šiaulių m. ir Vilkaviškio r. (~25%) ir kiti rajonai ir savivaldybės (9–22%). Aktyvumas sumažėjo Kazlų Rūdos sav. (-52,2%), Raseinių r. (-23,6%), Panevėžio r. (-18,2%), taip pat – Akmenės r., Joniškio r. ir Pasvalio r. (2–4%).
Kitos paskirties žemės rinka. Nors per 2008 m. III ketvirtį kitos paskirties žemės buvo perleista 1002,7 ha, t.y. 6,9% daugiau nei II k., bet iš tiesų rinka deramai neatsitiesė po žymaus nuosmukio 2008 m. II ketvirtį, ir tas perleistas plotas buvo net 63,3% mažesnis, lyginant su 2007 m. III k.
Mažiausiai šis nuosmukis paveikė kitos paskirties žemės rinką Rytų Lietuvoje (-29,9%), labiausiai – Vilniaus m. ir aplinkines teritorijas (-78,0%, nors per III ketvirtį čia rinka ir atsigavo 34,2%), Pietų Lietuvą (-67,3%), Vidurio Lietuvą (-52,1%, per III k. – 23,1%) ir Vakarų Lietuvą (-42,6%).
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
