Nuo 2004 m. gegužės 1 d. kai į ES buvo priimta dauguma dabartinių Vidurio Europos šalių jau praėjo 5 metai ir vėliausiai po 2 metų jos turės atsisakyti visų suvaržymų, pereinamuoju laikotarpiu ribojusių galimybes svetimšaliams iš kitų ES šalių įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Lietuvai tai reikš ne tik tai, kad žemės rinkoje ims rastis daugiau svetimšalių ūkininkų, bet ir tai, kad žemės kainoms kažkokiu laipsniu įtaką darys žemės kainų lygis artimiausiose valstybėse.
Gamtinės sąlygos daugelyje šiauriau esančių Vidurio Europos šalių yra panašios į kitų Vakarų ir Šiaurės Europos šalių, tačiau ūkių struktūra, žemės kainos ir jų raida skiriasi. Nepaisant spartaus Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainų augimo, jos išlieka vienos žemiausių regione, nors nuomos kainos ir yra didesnės nei Čekijoje ar Slovakijoje. Didžiausiomis kainomis regione ir toliau pasižymi Lenkijos rinka, kur jos vien per 2007 m. išaugo trečdaliu, tačiau vis tiek dar buvo ~28% mažesnės nei Rytų Vokietijoje. Preliminariais duomenimis šis atotrūkis dėl tebesitęsusio spartaus kainų augimo galėjo išnykti jau per 2008 m. I pusmetį, tačiau kainos Rytų Vokietijoje taip pat išaugo (kai kur iki 6–8,9 tūkst. EUR/ha).
Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida Rytų Vokietijoje, kuri tapo ES nare geru dešimtmečiu anksčiau nei kitos Vidurio Europos šalys, gali būti tam tikras žemės kainų augimo orientyras mūsų regione. Pažymėtina, kad Vokietijos žemės rinkoje išlieka esminiai skirtumai tarp buvusios Vakarų ir Rytų Vokietijos žemių. Vakarų Vokietijoje rinkos intensyvumas 2007 m. išliko nedidelis (0,2–0,6% nuo bendro žemės ploto), o kainos – beveik nepakitę (9–26 tūkst. EUR/ha, priklausomai nuo regiono). Laisvos žemės čia atsiranda nedaug, tad kylančiomis kainomis į padidėjusią paklausą pastebimiau atsiliepė žemės nuomos rinka. Tuo tarpu Rytų Vokietijoje buvo perkama sąlyginai aktyviai (1–2,6%), ypatingai Brandenburgo žemėje, kur žemės kainos tesiekė 3–4 tūkst. EUR/ha (kitur – apie 5 tūkst. EUR/ha). Visgi, bent artimiausiais metais Lietuvai aktualesnės yra žemės ūkio paskirties žemės kainos kaimyninėje Lenkijoje ir Latvijoje.
Dar stojimo į ES metu 2004 m. žemės ūkio paskirties žemės kainos Lenkijoje buvo ~3,6 karto didesnės nei Lietuvoje ir siekė vidutiniškai 1,5 tūkst. EUR/ha (~5 tūkst. Lt/ha). Panašus santykis išliko ir 2007 m., nes visame regione kainos augo panašiu laipsniu. Per narystės ES metus Lenkijoje pasikeitė žemės kainų regioninė struktūra. Palenkės vaivadija, į kurią įeina ir kaimyniniai Lietuvai Suvalkų ir Seinų pavietai (apskritys), pagal žemės kainų dydį atsidūrė 4 vietoje, nors iki 2006 m. jos buvo gana vidutinės, o rinkos aktyvumas išliko mažas. Kitoje netoliese esančioje vaivadijoje, Varmijos ir Mozūrų, žemės kainos išliko mažesnės nei šalies vidurkis.
Vidutiniškai Lenkijoje 2007 m. 1 ha privačios žemės kainavo ~3,2 tūkst. eurų, Palenkėje – 3,7 tūkst. eurų. Geros ūkinės vertės žemė kainavo vidutiniškai 4,1 tūkst. eurų, vidutinės ūkinės vertės – 3,4 tūkst. eurų, prasčiausia – 2,4 tūkst. eurų (Palenkėje – atitinkamai 5 tūkst., 4 tūkst. ir 3 tūkst. eurų). Pievų ir ganyklų kaina siekė 1,8–2,5 tūkst. EUR/ha. Palyginimui, tik geriausios ūkinės vertės žemė Vidurio Lietuvoje 2008 m. buvo pardavinėjama už vidutiniškai 2,2 tūkst. EUR/ha. Nuomos mokestis Lenkijoje siekė 97 EUR/ha ir ne taip labai skyrėsi nuo Švedijos (110 EUR/ha), tačiau Rytų Vokietijoje jis siekė 140 EUR/ha. Lietuvoje – tik ~41 EUR/ha (~140 Lt/ha), Lenkijoje panaši kaina buvo mokama tik už valstybinės žemės nuomą.
Žemės pardavimo ir nuomos kainos Vidurio Europos šalyse, EUR/ha
|
Šalis
|
Pardavimo kainos, EUR/ha
|
Nuomos kainos, EUR/ha
|
|
2004 m.
|
2007 m.
|
Santykis 2007/2004
|
2004 m.
|
2007 m.
|
Santykis 2007/2004
|
|
ES senbuvės šalys
|
|
|
|
|
|
|
|
Vokietija, Vakarų Vokietijos žemės
|
16035
|
16394
|
1,02
|
227 *
|
295 **
|
1,30
|
|
Vokietija, Rytų Vokietijos žemės
|
3944
|
4134
|
1,05
|
119 *
|
140 **
|
1,18
|
|
Švedija
|
2455
|
3957
|
1,61
|
110
|
110 **
|
1,00
|
|
Suomija
|
5197
|
6250
|
1,20
|
156
|
165 **
|
1,06
|
|
Vidurio Europos šalys
|
|
|
|
|
|
|
|
Lenkija, privati žemė
|
1464–1788
|
3210
|
1,8–2,2
|
62 *
|
97
|
1,56
|
|
Lenkija, valstybinė žemė
|
1261
|
2585
|
2,05
|
43
|
45 **
|
1,05
|
|
Čekija
|
1561
|
1867
|
1,20
|
27
|
32 **
|
1,19
|
|
Slovakija
|
945
|
1121
|
1,19
|
14
|
17
|
1,21
|
|
Latvija
|
1031
|
2500
|
2,42
|
n.d.
|
n.d.
|
–
|
|
Lietuva
|
406
|
868
|
2,14
|
17
|
41
|
2,41
|
|
Estija
|
408
|
623 **
|
1,53
|
n.d.
|
n.d.
|
–
|
|
Vengrija
|
676
|
1600
|
2,37
|
57
|
87
|
1,53
|
|
Pastabos: * – 2005 m.; ** – 2006 m.; n.d. – nėra duomenų.
|
Šaltiniai: EUROSTAT, Nacionalinės statistikos agentūros ir kt. |
