Nors aktyvumas žemės rinkoje per 2008 m. ir sumažėjo 21,2%, 2009 m. prasidėjo dar didesniu rinkos nuosmukiu – per I ketvirtį Lietuvoje buvo perleista tik 26,2 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, ir tai yra net 31,5% mažiau nei 2008 m. I arba IV ketvirtį. Panašus rinkos aktyvumas buvo užfiksuotas tik prieš 5 metus, 2004 m. I ketvirtį.
Iš šių duomenų kol kas sunku prognozuoti, kaip rinka vystysis kitais ketvirčiais, nes rinkos nuosmukį galėjo nulemti ir trumpalaikiai veiksniai, pavyzdžiui, trumpalaikis apyvartinių lėšų trūkumas, su kuriuo dėl vėluojančių atsiskaitymų metų pradžioje susidūrė nemažai ūkio subjektų, išaugusi palūkanų norma bei sugriežtėjusios paskolų suteikimo sąlygos, neigiami Lietuvos ūkio augimo rezultatai, įsisąmoninta buvimo pasaulinėje krizėje situacija ir netikrumas dėl jos trukmės. Kai kurie šių veiksnių II ketvirtyje ėmė taisytis, todėl yra tikimybė, kad rinkos aktyvumas tai pat dar keisis.
Lyginant su 2008 m. I ketvirčiu, perleidžiamos žemės ūkio paskirties žemės plotas 2009 m. I ketvirtį labiausiai sumažėjo Pietų Lietuvoje (39,8%), taip pat, Vakarų ir Vidurio Lietuvoje (~33,5%). Lyginant su situacija metų pabaigoje, t.y. IV ketvirčiu, labiausiai sumažėjo įsigyjamos žemės plotai Vakarų Lietuvoje (41,1%) ir Vidurio Lietuvoje (35,3%), Vakarų Lietuvoje tai daugiau nulėmė Telšių ir Tauragės apskričių rodikliai (-60,5% ir -36,5%). Pietų ir Rytų Lietuvoje aktyvumas sumažėjo tik ~22,5%.
Tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nuperkamos privačios žemės ūkio paskirties žemės plotai sumažėjo panašiu laipsniu, lyginant su 2008 m. I ketvirčiu (~31,5%), tačiau lyginant su IV ketvirčiu galima pastebėti, kad juridinių asmenų aktyvumas ėmė mažėti daugiau nei fizinių asmenų (-38,2% ir -30,6%). Ypač daug jis sumažėjo Pietų ir Rytų Lietuvoje (59–76%). Tuo tarpu, fizinių asmenų aktyvumas šiuose regionuose sumažėjo mažiau nei kitur (16–20%). Bendrai per ketvirtį juridiniai asmenys Lietuvoje įsigijo tik 2,8 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės.
Visiškai priešinga tendencija išryškėjo teritorijose aplink Vilniaus miestą, kur per 2009 m. I ketvirtį bendrai buvo perleistas ~8% didesnis žemės ūkio paskirties plotas nei 2008 m. IV ketvirtį, o juridinių asmenų aktyvumas išaugo net 3 kartus. Šį pakilimą nulėmė ~32% padidėjęs rinkos aktyvumas Elektrėnų sav. Apie 9% padidėjo perleidžiamas plotas ir gretimame Širvintų r. Pažymėtina, kad namų valdų žemės rinkoje ryškus aktyvumo padidėjimas Elektrėnų sav. buvo pastebėtas jau 2008 m. IV ketvirtį. Rinkos aktyvumas padidėjo ir rekreaciniu veiksniu pasižyminčiame bei palyginti netoli nuo Vilniaus esančiame Molėtų r. (24%).
Žiūrint pagal apskritis, perleidžiamas žemės ūkio paskirties žemės plotas labiausiai sumažėjo, lyginant su 2008 m. I ketvirčiu, Marijampolės, Kauno ir Telšių apskrityse (38–42%), mažiausiai – Utenos, Tauragės ir Vilniaus apskrityse (16–21%). Lyginant su 2008 m. IV ketvirčiu, labiausiai sumažėjo Telšių ir Marijampolės apskrityse (40–61%), mažiausiai – Vilniaus apskrityje (5%) bei Alytaus ir Utenos apskrityse (~25%).
Priešingai nei privačios, įsigyjamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai per paskutinį pusmetį vėl ėmė augti. Per 2009 m. I ketvirtį jos buvo įsigyta apie 10,7 tūkst. ha, t.y. 40,2% daugiau nei 2008 m. IV ketvirtį ir net 94,2% daugiau nei 2008 m. I ketvirtį. Žiūrint pagal apskritis, galima pastebėti, kad tik Vilniaus apskrityje valstybinės žemės buvo įsigyta ~28–31% mažiau nei 2008 m., o visur kitur – daugiau, Utenos, Tauragės ir Telšių apskrityse – netgi kelis kartus daugiau. Įsigyjama valstybinė žemė patenkina dalį žemės paklausos, todėl šis augimas tam tikra dalimi prisidėjo prie bendro privačios žemės rinkos aktyvumo mažėjimo.
Ekonominis sunkmetis dar nepaveikė įkeičiamų sklypų statistikos – per 2009 m. I ketvirtį buvo įkeista ~11,2 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Nors įkeičiamo ploto ir sumažėjo lyginant su 2008 m. IV ketvirčiu 36,2%, bet realiai jis nedaug skyrėsi nuo 2007 m. I ketvirčio rezultatų ir buvo netgi 20,1% didesnis nei 2008 m. I ketvirtį. Didžiausias įkeičiamos žemės ploto santykis su perleidžiama žeme buvo Vidurio Lietuvoje (~46%), Rytų ir Vakarų Lietuvoje (~21%.), mažiausias – Pietų Lietuvoje ir teritorijose aplink Vilnių (9-13%), į kurias imta investuoti nebe skolintas, bet nuosavas lėšas.
Šaltinis: VĮ Registrų centras.
Daugiau informacijos – 2009 m. leidinyje Agrorinka, Nr. 114 |
