2009 m. II ketvirtį aktyvumas rinkoje padidėjo, paklusdamas jau įprastai sezoninių svyravimų tvarkai, be to, stabilizuojančios įtakos turėjo ir padidėjęs optimizmas pasaulio finansų rinkose bei palengvėjusi situacija šalies paskolų rinkoje. Tačiau visa tai bendros rinkos aktyvumo kitimo krypties nepakeitė – ji išliko neigiama.
Per 2009 m. II ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 29,33 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, ir tai yra apie 11,9% daugiau nei I ketvirtį. Visgi, palyginus pusmetinius (dviejų ketvirčių) rezultatus, situacija didelio optimizmo nekelia – per pusmetį perleista tik 55,56 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, o tai yra netgi mažiau (-5,8%) nei buvo perleista prieš 5 metus 2004 m. I pusmetį, nors I ketvirtį geresni nei 2004 m. rezultatai leido tikėtis ir geresnių pusmečio rezultatų. Tai reiškia, kad dėl krizės paklausa žemės rinkoje grįžo į tokį lygį, koks rinkoje buvo tik prieš narystę ES. Objektyviai vertinant, toks nuosmukis turėtų būti laikinas reiškinys, tačiau kol kas aktyvumas rinkoje tebemažėja – per I pusmetį buvo perleistas 22,5% mažesnis žemės plotas nei 2008 m. II pusmetį ir 27,8% mažesnis nei 2008 m. I pusmetį.
Nors bendras rinkos aktyvumas II ketvirtį augo, bet išryškėjo ir daug netolygumų tiek pirkėjų struktūros, tiek teritoriniu požiūriu. Žiūrint į pirkėjų struktūrą, galima pastebėti, kad, lyginant su I ketvirčiu, 2009 m. II ketvirtį fizinių asmenų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo net 13,9%, o juridinių asmenų aktyvumas (tik 2,67 tūkst. ha) tuo metu toliau tebemažėjo (-5,4%). Lyginant su 2008 m. II ketvirčiu, juridinių asmenų įsigyjami plotai sumažėjo net 53,4%, kai fizinių asmenų – tik 19,0%.
Teritoriniu požiūriu aktyvumu išsiskiria Vidurio Lietuva, kurioje fizinių asmenų įsigytas žemės plotas per ketvirtį padidėjo net 25,3%, taip pat, Pietų Lietuva (11,7%) ir Vilniaus miesto įtakoje esanti teritorija (7,3%). Rytų ir Vakarų Lietuvoje aktyvumas padidėjo tik 3,7% ir 4,6%, bet juridinių asmenų aktyvumas čia, skirtingai nuo likusios Lietuvos dalies, taip pat didėjo, ir netgi 2–3 kartus. Paradoksalu, bet II ketvirtį juridinių asmenų aktyvumas labiausiai sumažėjo būtent Vidurio Lietuvoje (-44,2%), Pietų Lietuvoje (-71,6%) ir aplink Vilnių (-65,0%).
Žiūrint pagal apskritis, fiziniams asmenims perleidžiamas žemės plotas labiausiai padidėjo, lyginant su 2009 m. I ketvirčiu, Telšių (48,3%) ir Kauno (35,2%) apskrityse, kur jis buvo netgi didesnis nei prieš metus (didesnis buvo ir Utenos aps.). Taip pat padidėjo Šiaulių, Utenos, Alytaus ir Marijampolės apskrityse (19,6–20,9%). Sumažėjo – Tauragės ir Klaipėdos apskrityse (12,3–14,9%).
Perleidžiamas juridiniams asmenims plotas padidėjo, vėlgi, Kauno apskrityje (net 97,2%), o taip pat – Klaipėdos (85,2%), kurioje buvo perleista daugiau nei prieš metus, ir, ypač, Tauragės (~5,4 karto) apskrityse. Labiausiai sumažėjo – Alytaus apskrityje (visiškai nevyko), Šiaulių, Telšių ir Marijampolės (59,1–64,3%) apskrityse.
Ne visų savivaldybių rinkos pakluso bendrai tendencijai apskrityse. Taip aktyvumo sumažėjimą Klaipėdos apskrityje nulėmė Klaipėdos (-16,9%) ir Kretingos (-24,2%) rajonų rezultatai, nors Šilutės ir Skuodo rajonuose aktyvumas ir išaugo ~19,3%. Taip pat ir Tauragės apskrityje Šilalės r. ir Pagėgių sav. aktyvumas didėjo (38,7% ir 29,1%), o Tauragės r. ir Jurbarko r. – mažėjo (-15,0% ir -22,4%).
Vilniaus apskrityje aktyvumas per 2009 m. II ketvirtį paaugo vos 1,0% – tai nulėmė padidėjęs aktyvumas Ukmergės r. (27,0%), Vilniaus r. (16,2%), kuriame aktyvumas beveik pasiekė 2008 m. II k. lygį, ir Trakų r. (5,8%), kuriame aktyvumas buvo 9% didesnis nei prieš metus. Tuo tarpu, Vilniaus mieste rinkos aktyvumas sumažėjo net 53,3%, o Švenčionių r., Šalčininkų r. ir Elektrėnų sav. – 17,7–24,8%.
Panevėžio apskrityje aktyvumas taip pat paaugo tik 1,9%, nes aktyvumas didėjo tik Biržų (15,6%) ir Rokiškio (10,0%) rajonuose, o kitur – mažėjo. Šiaulių apskrityje daugumoje savivaldybių rinka augo 10–49,6%, tačiau bendras apskrities augimas tesiekė 5,3%, nes aktyvumas Joniškio r. sumažėjo 24,7%, o Akmenės r. – net 61,2%.
Bendroms apskrities tendencijoms nepakluso ir Alytaus r. (-8,7%), Kauno m. (-14,7%), Birštono sav. (-88,7%), Prienų r. (-2,2%), Šakių r. (-11,5%) ir Zarasų r. (-8,7%) žemės ūkio paskirties žemės rinkos.
Per 2009 m. II ketvirtį įkeistos žemės ūkio paskirties žemės plotas sumažėjo 7,1% (per pusmetį – 35,3%), labiausiai – Rytų Lietuvoje ir apie Vilnių (27,5–29,1%), tačiau Vakarų Lietuvoje įkeičiamo ploto padaugėjo 1,1%, o Pietų Lietuvoje – net 66,6%. Labiausiai įkeičiamo ploto sumažėjo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (39,4–41,1%), labiausiai padaugėjo – Šiaulių ir Telšių (29,5–32,8%) bei Alytaus (40,8%) apskrityse.
Iš valstybės įsigyjamos žemės plotas sumažėjo 8,3% (tačiau per pusmetį padidėjo net 70,1%). Labiausiai jis augo aktyvumu pasižymėjusioje Kauno apskrityje (61,4%), taip pat – Tauragės (24,3%), Vilniaus (14,2%) ir Alytaus (3,7%) apskrityse. Labiausiai sumažėjo – Utenos (-48,7%) ir Panevėžio (-33,2%), Klaipėdos ir Šiaulių (~17,5%) bei Marijampolės (-8,2%) ir Telšių (-9,4%) apskrityse.
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
