Ūkio nuosmukis, Lietuvoje ypač išryškėjęs I pusmetį, tik patvirtino jau kurį laiką stebimas nuotaikas įvairios paskirties žemės rinkose. Aktyvumas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje mažėja nuo 2007 m. II pusmečio ir pagal apimtis (perleidžiamą plotą) sumažėjo iki buvusio 2004 m. pradžioje. Ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose nuosmukis pasireiškė kiek vėliau ir skirtingu mastu.
Rinkoje perleidžiamos miškų ūkio paskirties žemės plotai 2009 m. I pusmetį pasiekė 2003 metų lygį (12,6 tūkst. ha), nors perleidimų apimtys čia ėmė labiau mažėti tik nuo 2008 metų. Lyginant su prieš tai buvusiu pusmečiu, perleidžiamo ploto padaugėjo ~15,4 %, daugmaž stabilizavosi ir sandorių skaičius, todėl yra tikimybė, kad ši rinka daugiau nebekris.
Kitos paskirties žemės (komercinės ir kt.) rinkoje perleidimų skaičius ėmė mažėti taip pat nuo 2008 metų ir pasiekė daugmaž 2005 metų lygį. Per pusmetį ~8,7 tūkst. sandorių buvo perleista ~1,52 tūkst. ha žemės, tačiau šie aktyvumo rodikliai kas ketvirtį toliau mažėja.
Namų valdų žemės rinkoje didžiausias aktyvumas buvo stebimas 2004–2005 metais, o 2008 metais, kai kitose rinkose prasidėjo nuosmukis, šioje rinkoje aktyvumas išaugo, investuotojams suskubus pasinaudoti nukritusiomis žemės kainomis.
Namų valdų žemės rinka. Nors 2008 metais rinkos aktyvumas ir padidėjo net 30,1 %, investuotojų optimizmas 2009 m. pradžioje išblėso. Per 2009 m. I pusmetį buvo užfiksuota 8,2 tūkst. namų valdų žemės perleidimo sandorių, t.y. panašiai tiek, kiek 2007 m. II pusmetį. Šiais sandoriais buvo perleista 1,26 tūkst. ha namų valdų žemės, vidutinis perleidžiamo sklypo plotas išliko ~15 a. Per pusmetį sandorių skaičius krito 24,9 %.
Labiausiai sandorių kiekis per pusmetį sumažėjo Vidurio Lietuvoje (-31,1 %) ir Rytų Lietuvoje (-30,0 %), daugiau mažėjo – per I ketvirtį, o II ketvirtį kai kuriuose regionuose (aplink Vilnių, Vidurio Lietuvoje) sandorių skaičius vėl ėmė augti, t.y. rinka ėmė atsigauti. Mažiausiai (tik ~15,7 %) sandorių sumažėjo aplink Vilnių esančiame regione.
Per 2009 m. I pusmetį Vilniaus mieste buvo sudaryta ~1,57 tūkst. namų valdų žemės sklypų perleidimo sandorių. Nors jų šiek tiek sumažėjo lyginant su 2008 m. II pusmečiu (-11,9 %), bet panašus I pusmečio aktyvumas buvo stebimas ir 2007 m., o 2008 m. jis buvo netgi 6 % mažesnis. Taigi, rinka Vilniaus mieste grįžo prie įprastinio ritmo – tą atspindi ir ~27,8 % per II ketvirtį padidėjęs rinkos aktyvumas. Reikia pastebėti, kad padidėjus aktyvumui normalizavosi ir 2008 m. II pusėje net iki 20 a išaugęs vidutinis perleidžiamo sklypo plotas – iki vidutiniškai 13 a, tačiau perleidžiami sklypai vis dar didesni nei buvo 2005-2008 m. laikotarpiu.
Kiek labiau rinkos nuosmukis yra juntamas Vilniaus rajone, kur per pusmetį buvo sudaryti 434 sklypų perleidimo sandoriai – 20,5 % mažiau nei ankstesnį pusmetį. 2009 m. II ketvirtį rinkos aktyvumas toliau tebemažėjo, tačiau vidutinis perleidžiamo sklypo plotas, neįprastai išaugęs I ketvirtį, normalizavosi (~14 a).
Po aktyvumo padidėjimo 2008 m. prie įprastinio 2006–2007 m. aktyvumo lygio rinka grįžo ir stipriai Vilniaus miesto plėtros veikiamuose Šalčininkų bei Trakų rajonuose. Didelį nuosmukį patyrė (ir dar neatsistatė) rinka Elektrėnų savivaldybėje, tačiau reikia atsiminti, kad 2008 m. II pusmetį ten aktyvumas buvo išaugęs net ~80 %. Tuo tarpu Trakų r. rinkos aktyvumas, panašiai kaip ir Vilniaus m., per II ketvirtį išaugo net 28,3 %, o vidutinis perleidžiamo sklypo plotas (spėjama, dėl nukritusių kainų) padidėjo nuo 14 a iki 27 a. Mažiausią poveikį pastarųjų metų įvykiai rinkoje turėjo Širvintų r., kur aktyvumas nuo 2006 metų beveik nepasikeitė.
Ypač dideliu aktyvumo augimu 2008 m. pasižymėjusiuose Vakarų Lietuvos rajonuose, per 2009 m. I pusmetį sandorių skaičius sumažėjo ~21,1 %, tačiau stabilizavosi ir toliau nebekrenta, o daug kur – didėja. Daugumoje rajonų aktyvumas pasiekė 2007 metų lygį. Klaipėdos mieste per pusmetį sandorių sumažėjo 45,0 %, tačiau rajone – padidėjo 19,8 %. Palangoje sandorių sumažėjo 12,6 %, Kretingos r. – 23,5 %. Plungės r. ir Telšių r. aktyvumas sumažėjo ~24–26 %, beveik nepasikeitė – Pagėgių sav. ir Rietavo sav., likusiuose rajonuose sumažėjo ~31–44 %.
Vidurio Lietuvoje daugumoje savivaldybių aktyvumas per 2009 m. I pusmetį nukrito 30–50 %, tačiau stabilizavosi ir II ketvirtį daug kur gerokai padidėjo. Kauno mieste ir rajone, kur 2008 m. rinka paaugo daugiausiai, sandorių sumažėjo, atitinkamai, 32,3 % ir 26,0 %, Panevėžio mieste ir rajone – 35,0 % ir 19,9 %, Šiaulių mieste ir rajone – tik 15,1 % ir 26,7 %.
Rytų Lietuvos rajonuose aktyvumas sumažėjo 25–43 % (tik Kupiškio r. ~9,3 %), o atsigavimo ženklus II ketvirtį parodė tik dalis rajonų, turinčių rekreacijai patrauklių vietovių – Anykščių r., Molėtų r., Zarasų r. ir Švenčionių r.
Pietų Lietuvoje, kur 2008 m. aktyvumas išaugo nedaug, nuosmukis taip pat nebuvo didelis (-23,0 %). Labiausiai sandorių sumažėjo Druskininkų sav. ir Lazdijų r. – 48,6 % ir 44,2 %, tačiau jų padaugėjo Birštono sav. ir Kalvarijos sav., o Alytaus m. ir Marijampolės sav. sumažėjo nedaug (5,1–5,6 %).
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
