Po dvejų metų pertraukos 2010 m. I ketvirtį Lietuvoje vėl buvo nustatytas didesnis žemės rinkos aktyvumas nei praėjusiųjų metų IV ketvirtį. Žemiausias perleidžiamos žemės plotas šio keletą metų trukusio rinkos smukimo metu buvo pasiektas 2009 m. III ketvirtį, todėl rinkos aktyvumo augimas antrą ketvirtį iš eilės yra vienas iš galimo tendencijos pasikeitimo ir rinkos atsigavimo požymių.
Per 2010 m. I ketvirtį buvo perleista 30,7 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės arba 4,8 proc. daugiau nei 2009 m. IV ketvirtį (29,3 tūkst. ha). Maža to, lyginant su 2009 m. I ketvirčiu, augimas siekė net 16,9 proc. Visgi, rinkos aktyvumas dar išlieka 19,9 proc. mažesnis nei 2008 m. I ketvirtį, kai išryškėjo pirmieji žemės rinkos traukimosi požymiai.
Regionų analizė rodo, kad rinka atsigavo praktiškai visur – tik aplink Vilnių perleidžiamos žemės plotas dar buvo 10,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Sparčiausiai rinka vystėsi Vakarų Lietuvoje, kur buvo perleistas 10,1 proc. didesnis plotas nei 2009 m. IV ketv. arba net 44,3 proc. didesnis nei 2009 m. I ketv. ir vos 3 proc. mažesnis nei 2008 m. I ketv. Kituose regionuose rinka augo labai įvairiai, tačiau sumažėjimas lyginant su 2008 m. I ketvirčiu buvo labai panašus – vidutiniškai 21–22 proc.
Žiūrint pagal apskritis, išryškėja kiek didesni skirtumai. Lyginant su 2009 m. I ketvirčiu, labiausiai rinka išaugo Telšių aps. (65,8 proc.), Klaipėdos aps. (34,9 proc.) bei Kauno aps. (30,8 proc.). Gana didelis augimas buvo nustatytas ir kitose Vidurio Lietuvos apskrityse – Marijampolės (24,3 proc.) bei Šiaulių (21,4 proc.), todėl gana netikėtas yra tolesnis aktyvumo mažėjimas Panevėžio apskrityje – 4,4 proc., o lyginant su 2008 m. I ketvirčiu – net 37,4 proc., daugiausiai iš visų. Aktyvumas tebemažėjo ir Utenos apskrityje (-8,4 proc.). Prie jos reikėtų priskirti ir Alytaus apskritį, nes jau atsigavęs aktyvumas nusmuko joje per paskutinį ketvirtį net 25,8 proc. Per ketvirtį labiausiai išaugo rinka Kauno ir Marijampolės apskrityse (~20–22 proc.).
Bendrai augimo tendencijai labiausiai nepasidavė ir toliau mažėjo perleidžiamo ploto apimtys rekreacinėse teritorijose arba mažosiose savivaldybėse – Birštono sav., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., taip pat – Zarasų r. ir  pajūryje – Klaipėdos m., Palangos m. bei Kretingos r. Aktyvumas tebemažėjo ir Kauno m. ir kitur, tačiau kituose didmiesčiuose žemės ūkio paskirties žemės, galimos panaudoti statyboms, rinka jau ėmė atsigauti. Per ketvirtį labai išaugo perleidimų Vilniaus m. ir Ukmergės r. bei Šalčininkų r., Panevėžio m. ir Šiaulių m.
Rinkos krypties pasikeitimą liudija ir vėl ėmęs augti juridinių asmenų aktyvumas. Per 2010 m. I ketvirtį juridiniai asmenys įsigijo 3,5 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės arba 15,5 proc. daugiau nei 2009 m. IV ketvirtį ir 23,0 proc. daugiau nei 2009 m. I ketvirtį. Juridinių asmenų įsigyjamos žemės plotai vėl ėmė didėti Marijampolės, Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse, tačiau realiai 2008 m. I ketvirtį buvusias apimtis perleidimai pasiekė Šiaulių ir Vilniaus apskrityse, viršijo – Kauno aps. (net 103,5 proc.) ir Telšių aps. (35 proc.), o kitur buvo gerokai mažesni (45–86 proc.).
Dalį žemės paklausos ūkininkavimui patenkina iš valstybės įsigyjama žemės ūkio paskirties žemė, kuri ypač paklausi tapo rinkos nuosmukio laikotarpiu sumažėjus privačios žemės sklypų kainoms ir jų pasiūlai. Per 2010 m. I ketvirtį iš valstybės buvo įsigyta 8,3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės arba net 31,6 proc. daugiau nei praėjusįjį ketvirtį, nors 2009 m. I pusmetį buvusių apimčių ir nepavyko pasiekti (~21,7 proc. mažiau nei I ketv.). Iš valstybės įsigyjamos žemės plotai sumažėjo tik Panevėžio aps. (17,6 proc.) ir Telšių aps. (10,9 proc.), nedaug pakito Vilniaus ir Tauragės apskrityse. Labiausiai išaugo – Utenos aps. (137,1 proc.), Vidurio ir Vakarų Lietuvos apskrityse (36–47 proc.).
Priešingai nei galima buvo tikėtis, atsigaunant rinkai įkeičiamos žemės plotai sumažėjo. Tai rodo ir tam tikrą pirkėjų atsargumą ir norą kol kas investuoti ne skolintas, bet nuosavas lėšas. Per 2010 m. I ketvirtį buvo įkeista 7,5 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės arba 19,6 proc. mažiau nei praėjusįjį ketvirtį ir 33,2 proc. mažiau nei 2009 m. I ketvirtį. Įkeičiamos žemės padaugėjo Telšių aps. (29,4 proc.) ir Šiaulių aps. (44,2 proc.), labiausiai sumažėjo – Alytaus aps. (72,1 proc.), Panevėžio aps. (56 proc.) ir Klaipėdos aps. (42,4 proc.). Per metus kone perpus sumažėjo įkeičiamos žemės ploto santykis su įsigyjama žeme Rytų ir Vidurio Lietuvoje. Didžiausias jis išliko Vidurio Lietuvoje (~26 proc.) bei Vakarų Lietuvoje (~18 proc.), mažiausias – Pietų ir Rytų Lietuvoje (9–13 proc.).

Šaltinis: VĮ Registrų centras
Daugiau informacijos – 2010 m. leidinyje Agrorinka, Nr. 137