Dėl žemės reformos ypatumų, porą dešimtmečių užsitęsusio žemės privatizavimo proceso bei šalies ekonomikos ir žemės ūkio raidos ypatybių ne visa žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra panaudojama žemės ūkio produkcijos gamybai.
Žiūrint į keleto metų laikotarpį, bendras nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotas po truputį mažėja. Ypatingai sparčiai šis procesas vyko 2003–2005 metais, siejant tai su narystės ES ir su tuo susijusios didesnės finansinės paramos žemės ūkio gamintojams lūkesčiais. Tačiau permainingoje rinkoje ne visų ūkininkaujančiųjų lūkesčiai pasiteisino, todėl vėliau naudojamos žemės plotas kiek pamažėjo ir vėl augti ėmė tik nuo 2009 m.
Bendrai paėmus, 2004–2009 m. laikotarpiu Lietuvoje 15,3–22,3 proc. žemės ūkio naudmenų (be sodininkų bendrijų valdomos žemės) buvo nenaudojama. Skirtingais metais tai sudarė ~659–747 tūkst. ha. Ekonominiu požiūriu tai rodo neoptimalų turimų išteklių panaudojimą ir maždaug tokia pat dalimi mažesnį žemės ūkyje sukuriamą BVP. Maža to, ilgai nenaudojama žemė netenka dalies savo ūkinės vertės, todėl reikalauja papildomų investicijų buvusiai būklei atstatyti. Rinkoje tokie sklypai yra mažiau paklausūs.
Didesnę dalį nenaudojamų žemės ūkio naudmenų sudaro privati žemė, tačiau likusi dalis – tai neišnuomota ir nesuteikta naudotis valstybinė žemė, paprastai mažiau patraukli potencialiam naudotojui. Visgi, valstybinės žemės dalis, kuri 2004–2006 m. siekė 45,5–56,6 proc., tolygiai mažėja ir 2009 m. tesudarė 29,2 proc. Jos plotas per 2004–2009 m. laikotarpį sumažėjo nuo ~340 tūkst. ha iki ~193 tūkst. ha. Didžiausi nepanaudoti valstybiniai žemės ūkio naudmenų plotai išliko Vilniaus aps. (~53 tūkst. ha) ir Utenos aps. (~31 tūkst. ha).
Privačių nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotas kito permainingai, banguojančia kreive, tačiau per tą patį laikotarpį išaugo nuo ~408 tūkst. ha iki ~466 tūkst. ha. Lyginant su visu privačių žemės ūkio naudmenų plotu, nenaudojama jų dalis per šį laikotarpį išaugo nuo 15,4 proc. iki 17,6 proc., mažiausia ji buvo 2005 m. – tik 8,4 proc.
Didžiausia nedirbamų privačių žemės ūkio naudmenų dalimi išsiskiria Vilniaus m. plėtros veikiamos teritorijos. Vilniaus rajone 2009 m. ji siekė ~55 proc., Elektrėnų sav. ir Trakų r. – 42–43 proc. Žiūrint į kitus didmiesčius, panašus reiškinys pastebimas Klaipėdos r. (~34 proc.), tačiau Kauno r. nenaudojama vos ~12 proc. privačios žemės, o poveikį Kaišiadorių r. (~33 proc.) galima sieti su greta esančia Elektrėnų sav. ir praeinančia automagistrale Kaunas–Vilnius.
Rytų Lietuvoje nedirbama beveik trečdalis privačios žemės (32 proc.), daugiausiai Utenos aps. (~40 proc.), kurioje išsiskiria rekreacijai tinkami Ignalinos r. (~49 proc.), bei Molėtų r. ir Zarasų r. (~45 proc.). Pietų Lietuvoje nedirbamos žemės yra mažiau (23,1 proc.), tačiau ir čia galima išskirti Druskininkų sav. (~49 proc.) bei Trakų r. ir Varėnos r. (~43 proc.).
Mažiausia nedirbamos privačios žemės dalimi pasižymi Vidurio Lietuva (10,3 proc.). Joje galima išskirti Marijampolės aps. (~7 proc.), o kiek didesnė nei vidutinė nedirbamos žemės dalis buvo tik Panevėžio aps. (~16 proc.). Nuo Vidurio Lietuvos nedaug atsilieka ir Vakarų Lietuvos rajonai, kur 2009 m. buvo nenaudojama vidutiniškai 12,9 proc. privačių žemės ūkio naudmenų.
Apleistos žemės kainos. Dėl skirtingos žemės nenaudojimo trukmės bei padarinių apleistos žemės kainos labai įvairuoja, todėl nustatinėjant žemės vertes kiekvienu atveju reikia įvertinti konkretaus sklypo ypatumus. Paprastai žiūrima į vietovėje vyraujančias kainas bei siekiama nustatyti, kiek reikės investuoti į geros agrarinės būklės atstatymą, ir atitinkamai mažinama kaina. Dažniausiai apleidžiama būtent prasčiausios ūkinės vertės žemė, todėl į jos kainas ir reikėtų orientuotis, nes geresni sklypai per praėjusius keletą metų, išaugus dirbamos žemės paklausai ir kainoms, vėl buvo įdirbti. Lyginant su prasčiausios žemės kainomis, apleistos žemės kainos dažniausiai būna mažesnės iki trečdalio, tačiau neretai būna mažesnės ir 50–80 proc.
2006 metais apleistos žemės kainos visoje Lietuvoje buvo daugmaž panašios ir siekė 200–600 Lt/ha už prastesnę ir 800–1000 Lt/ha už geresnės būklės žemę. Brangesnėse Vidurio Lietuvos vietovėse apleista, tačiau derlinga, žemė buvo pardavinėjama su 500–1000 Lt/ha nuolaida, t.y. už 1650–2500 Lt/ha. Vėlesniais metais išryškėjo daugiau teritorinių skirtumų.
Pietų Lietuvoje per 2007–2009 m. apleistos žemės kainos keitėsi nedaug ir su nedidelėmis išimtimis išliko tarp 300–1200 Lt/ha.
Rytų Lietuvoje 2007–2008 m. kainos kiek paaugo ir siekė 500–800 Lt/ha už prastesnę ir 1000–1500 Lt/ha už geresnę žemę. 2009 m. kainos pakilo iki 1000 Lt/ha už prastesnę ir 1500–2000 Lt/ha už geresnę žemę, o perspektyviose vietose – ir iki 2500 Lt/ha.
Vakarų Lietuvoje apleistos žemės kainos tolygiai augo tiek 2007 m., tiek 2008 m., kol pasiekė 700–1500 Lt/ha už prastesnę ir 2000–3000 Lt/ha už geresnę žemę, tačiau 2009 m. kainos sumažėjo iki 500–1000 Lt/ha už prastesnę ir iki 2000 Lt/ha už geresnę žemę.
Vidurio Lietuvoje iki 2008 m. apleistos žemės kainos išaugo dar labiau ir siekė 900–1750 Lt/ha už prastesnę ir 3000–3500 Lt/ha už geresnę žemę, tačiau 2009 m. jos vėl sumažėjo iki 500–1250 Lt/ha ir 2250–3000 Lt/ha.

Šaltiniai: VĮ Registrų centras, STD ir ŽŪIKVC