Nors žemės ūkio paskirties žemės rinkoje aktyvumas augo jau tris ketvirčius iš eilės, ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose pirmieji atsigavimo požymiai tapo pastebimi tik nuo 2010 m. II ketvirčio, todėl juos dar reikėtų vertinti atsargiai.
Per II ketvirtį aktyvumas visose ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose išaugo 28–35 proc., tačiau, žiūrint į pusmečio rezultatus, reikėtų pastebėti, kad į ūkio atsigavimą labiau sureagavo tik komercinės ir kitos paskirties žemės rinka. Joje per 2010 m. I pusmetį buvo sudaryta 17,2 proc. daugiau sandorių nei 2009 m. II pusmetį – 8,6 tūkst., kuriais šalyje perleistas 1,5 tūkst. ha plotas. Kitose rinkose aktyvumas dėl įvairių priežasčių dar išliko mažesnis.
Miško žemės per 2010 m. I pusmetį buvo perleista 12,4 tūkst. ha (3,6 tūkst. sandorių), arba vos 1,6 proc. (1,9 proc.) mažiau nei prieš metus. Vis dėlto, ši rinka dar yra labai permaininga, nes, lyginant su labai aktyviu ankstesniu pusmečiu, perleidžiamo ploto sumažėjo net 18,8 proc.
Namų valdų žemės rinkoje vis dar buvo jaučiamas netikrumas dėl nekilnojamojo turto rinkos krizės padarinių ir tolimesnės rinkos krypties, todėl sandorių skaičius I pusmetį tebemažėjo. Bet apsisprendę investuoti jau investavo drąsiau ir, pasinaudodami sumažėjusiomis žemės kainomis aplink didmiesčius, įsigydavo didesnius sklypus, todėl bendras per pusmetį įsigytas namų valdų žemės plotas buvo didesnis nei prieš pusmetį arba prieš metus.
Namų valdų žemės rinkoje per 2010 m. I pusmetį buvo užfiksuota 7,2 tūkst. namų valdų žemės perleidimo sandorių, iš jų II ketvirtį – 4,1 tūkst., t. y. 29,7 proc. daugiau nei I ketvirtį. Šiais sandoriais buvo perleista 1,26 tūkst. ha namų valdų žemės, o vidutinis perleidžiamo sklypo plotas nuo ~15 a išaugo iki 17 a. Lyginant su 2009 m. II pusmečiu, sandorių skaičius sumažėjo 8,9 proc. (13 proc., lyginant su I pusmečiu), o perleidžiamas plotas padidėjo 3,5 proc. (0,2 proc.).
Vilniaus miesto plėtros veikiamoms teritorijoms tenka apie ketvirtadalis visų namų valdų žemės perleidimo sandorių. Vidutinio perleidžiamo sklypo ploto didėjimą šalyje lėmė būtent šiose teritorijose vykę namų valdų žemės perleidimo sandoriai. Čia jis padidėjo nuo 15 iki 25 arų, o kituose regionuose išliko panašiai toks kaip ir anksčiau.
Pačiame Vilniaus mieste sandorių skaičius sumažėjo 17,8 proc., lyginant su 2009 m. I pusmečiu, ir siekė 1,3 tūkst., tai beveik atitinka 2004 m. lygį. Daugelyje aplinkinių rajonų rinkos aktyvumas per ketvirtį išaugo santykinai daugiau negu Vilniuje. Vilniaus r., Trakų r. ir Elektrėnų sav. rinkos aktyvumas I pusmetį buvo didesnis nei prieš pusmetį arba prieš metus. Sandorių skaičius tebemažėjo tik Ukmergės r., o rinkos atsigavimą Šalčininkų ir Širvintų rajonuose pristabdė tik žemas rinkos aktyvumas I ketvirtį.
Bendrai aktyvumo mažėjimo tendencijai mažiausiai pasidavė Vakarų Lietuvos savivaldybės. Čia namų valdų žemės sandorių skaičius išliko beveik toks pats kaip prieš pusmetį (~1,65 tūkst.), o per metus sumažėjo vos 1,7 proc. Vidutinis įsigyjamo sklypo plotas sumažėjo nuo 14 iki 13 arų. Kituose regionuose sandorių sumažėjo 14,9–17,7 proc., lyginant su 2009 m. I pusmečiu.
Vakarų Lietuvoje per 2010 m. I pusmetį perleistų namų valdų žemės sklypų skaičius Klaipėdos aps. (1,2 tūkst. sandorių) buvo 1,8 proc. didesnis nei prieš pusmetį, o Telšių aps. – 0,7 proc. didesnis nei prieš metus. Vis dar mažesnis nei prieš metus aktyvumas Klaipėdos aps. tebuvo tik Klaipėdos mieste ir rajone bei Kretingos rajone. Per metus aktyvumas padidėjo Palangos m. (3,0 proc.), Skuodo r. (15,4 proc.) ir Šilutės r. (net 71,4 proc.). Telšių apskrityje sandorių sumažėjo tik Mažeikių r. (15,9 proc.), o Plungės r., Telšių r. ir Rietavo sav. augimas siekė 4,4–15,4 proc. Aktyvumas taip pat išaugo ir Tauragės aps. – Tauragės ir Šilalės rajonuose (3,5 ir 6,1 proc.).
Vidurio Lietuvoje per 2010 m. I pusmetį buvo sudaryta daugiausiai namų valdų žemės perleidimo sandorių – 2,5 tūkst., arba 15,4 proc. mažiau nei prieš metus. Vidutinis sklypo plotas išliko toks pats (~13 a). Rinkos požiūriu savo sudėtimi šis regionas yra labai įvairus, todėl ir jį sudarančiose apskrityse rinkos augimo kryptys ir tempai išsiskyrė. Labiausiai per metus sandorių sumažėjo aktyviausioje regione Kauno apskrityje – 22,2 proc. (1,3 tūkst. sandorių). Čia aktyvumas išaugo tik Jonavos (15 proc.) ir Raseinių (3,8 proc.) rajonuose, o kitose savivaldybėse sumažėjo net 30–32 proc. Aktyvumas taip pat sumažėjo Šiaulių ir Panevėžio apskrityse (9,7 ir 11 proc.), tačiau Marijampolės apskrityje buvo 4 proc. didesnis nei prieš metus. Kaip ir visuose regionuose, sandorių sumažėjo visose didmiesčių savivaldybėse – Kauno m. (18,6 proc.), Šiaulių m. (22,9 proc.), Panevėžio m. (10,2 proc.).
Pietų Lietuvoje per I pusmetį buvo sudaryti 724 namų valdų žemės perleidimo sandoriai, arba 14,9 proc. mažiau nei prieš metus. Didžiausias aktyvumo sumažėjimas buvo Kalvarijos ir Druskininkų savivaldybėse – 34,2 ir 35,2 proc.
Rytų Lietuvoje buvo sudaryti tik 604 sandoriai, t. y. 17,7 proc. mažiau nei prieš metus. Labiausiai sandorių sumažėjo Utenos r. – 37,3 proc., mažėjo taip pat ir rekreacijai patraukliuose Molėtų ir Ignalinos rajonuose, tačiau regiono šiaurinėje dalyje esančiuose Zarasų ir Rokiškio rajonuose sandorių skaičius išaugo (3,8 ir 5,4 proc.).

Šaltinis: VĮ Registrų centras