Po tris ketvirčius iš eilės trukusio augimo aktyvumas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje 2010 m. III ketvirtį vėl sumažėjo. Nors sumažėjimas, lyginant su praėjusiuoju ketvirčiu, buvo didelis (30,4 proc.), bet vis dėlto jį reikėtų sieti su sezoniniais svyravimais rinkoje. Paprastai būtent tretieji metų ketvirčiai išsiskiria mažiausiomis perleidžiamos žemės apimtimis. Menkesnis nei laukta grūdinių kultūrų derlius neturėjo labai paveikti ūkininkų pajamų ir žemės paklausos, nes atitinkamai (jei ne daugiau) išaugo ir pasaulinės žemės ūkio produkcijos kainos.
Per 2010 m. III ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 24,97 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, t. y. 30,4 proc. mažiau nei II ketvirtį, tačiau 7,3 proc. daugiau nei 2009 m. III ketvirtį. Nepaisant rinkos atsigavimo, pagal perleistą plotą tai yra antras pagal blogumą ketvirčio rezultatas nuo 2004 metų, tačiau bendras per tris ketvirčius perleistas plotas jau yra 3,42 proc. didesnis nei 2004 metais per tą patį laikotarpį ir net 16,05 proc. didesnis, lyginant su 2009 metais.
Žiūrint į pirkėjų struktūrą, per ketvirtį juridinių asmenų nuperkamos žemės plotas sumažėjo labiau nei fizinių asmenų. Po akivaizdaus aktyvumo padidėjimo II ketvirtį (37,6 proc.), 2010 m. III ketvirtį juridiniai asmenys įsigijo tik 2,34 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės (9,4 proc. visų sandorių), t. y. net 51,1 proc. mažiau nei II ketvirtį, tačiau 11,6 proc. daugiau nei prieš metus.
Per metus juridinių asmenų aktyvumas išaugo santykinai daugiau nei fizinių asmenų, kurie įsigijo tik 6,8 proc. daugiau žemės nei prieš metus. Bendras per tris ketvirčius juridinių asmenų įsigytas plotas taip pat buvo net 39,5 proc. didesnis nei prieš metus, kai fizinių asmenų – tik 13,5 proc.
Teritoriniu požiūriu rinka vystėsi gana tolygiai. Vakarų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje per ketvirtį fizinių asmenų aktyvumas sumažėjo 28,0–30,2 proc., Pietų Lietuvoje – 22,8 proc., o teritorijose aplink Vilnių, kur žemė daugiau perkama statyboms, o ne žemės ūkiui plėtoti – tik 9,8 proc.
Kiek labiau skirtumus paryškino juridinių asmenų įsigyjama žemė. Labiausiai tokių perleidimų sumažėjo Vidurio Lietuvoje, kur jie sudarė 13,5 proc. (II ketvirtį net 21,5 proc.) visų sandorių – 58,5 proc. Vakarų ir Rytų Lietuvoje aktyvumas sumažėjo 41,4 ir 46,0 proc. Skirtingai nei kitur, Pietų Lietuvoje juridinių asmenų įsigyjamo ploto netgi padidėjo 20,5 proc.
Žiūrint pagal apskritis, labiausiai perleidžiamo ploto per ketvirtį sumažėjo Tauragės aps. (40,7 proc.) ir Panevėžio bei Kauno apskrityse (~37,5 proc.), kiek mažiau – Telšių aps. (34,6 proc.) ir Šiaulių, Vilniaus bei Alytaus apskrityse (28,1–31,0 proc.). Mažiausiai aktyvumas sumažėjo Utenos aps. (16,1 proc.), Marijampolės aps. (20,8 proc.) ir Klaipėdos aps. (25,1 proc.). Lyginant su 2009 m. III ketvirčiu, perleidžiamas plotas buvo mažesnis tik Tauragės ir Šiaulių apskrityse (17,6–18,7 proc.) bei Kauno aps. (1,7 proc.). Kitur jis buvo didesnis, ypač Klaipėdos (52,6 proc.), Telšių (35,3 proc.) ir Utenos (21,0 proc.) apskrityse.
Beveik visose apskrityse buvo ir tokių savivaldybių, kuriose žemės rinkos aktyvumas per 2010 m. III ketvirtį nesumažėjo. Daugiausiai tai buvo didmiesčių (Klaipėdos m. ir rajonas, Kauno m., Šiaulių m.) arba rekreacinėse teritorijose (Birštono m., Molėtų r., Ignalinos r.) esančios savivaldybės, bet ne tik jos (Kalvarijos sav., Radviliškio r., Plungės r.).
Daug buvo ir tokių savivaldybių, kuriose 2010 m. III ketvirtį buvo perleistas mažesnis žemės ūkio paskirties žemės plotas nei prieš metus. Tai buvo visa Tauragės aps., Šiaulių aps. be Šiaulių r. ir daugelis kitų savivaldybių – Druskininkų m., Lazdijų r. (Alytaus aps.), Jonavos r., Kauno r., Kėdainių r. (Kauno aps.), Klaipėdos m. (Klaipėdos aps.), Marijampolės m. (Marijampolės aps.), Panevėžio m., Pasvalio r., Rokiškio r. (Panevėžio aps.), Mažeikių r. (Telšių aps.), Ignalinos r. (Utenos aps.), Širvintų r. bei Vilniaus m. ir rajonas (Vilniaus aps.).
Iš valstybės per 2010 m. III ketvirtį buvo įsigyta 6,58 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Šie sandoriai taip pat pakluso bendrai rinkos krypčiai, ir per ketvirtį įsigyjami plotai sumažėjo net 48,0 proc., tačiau vis tiek buvo net 26,4 proc. didesni nei prieš metus. Perleidimai išaugo tik Alytaus ir Utenos apskrityse (3,7 ir 9,2 proc.). Labiausiai sumažėjo – Šiaulių aps. (70,9 proc.) ir Panevėžio, Telšių, Marijampolės ir Tauragės apskrityse (52,7–60,5 proc.), o kitose – 17,8–20,5 proc.
Per 2010 m. III ketvirtį įkeistos žemės ūkio paskirties žemės plotas (11,95 tūkst. ha) sumažėjo nedaug, lyginant su tokiu ženkliu perleidžiamos privačios ir valstybinės žemės ploto sumažėjimu – tik 8,5 proc., ir buvo net 23,6 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad III ketvirtį žemė buvo intensyviai įkeičiama, o įkeistos žemės santykis su perleista privačia ir valstybine žeme padidėjo iki 37,9 proc. (II ketvirtį dar buvo tik 26,9 proc.), t.y. daugmaž pasiekė 2007–2008 metų lygį. Vakarų ir Vidurio Lietuvoje šis santykis pasiekė net 46,3–51,0 proc. Vis dėlto išryškėjo ir teritorinių skirtumų – Vidurio ir Pietų Lietuvoje įkeičiamas plotas per III ketvirtį sumažėjo 19,4–19,8 proc., aplink Vilnių – 25,9 proc., tačiau Rytų ir Vakarų Lietuvoje padidėjo, atitinkamai, 7,7 ir 22,2 proc.

Šaltinis: VĮ Registrų centras