Skirtingai nei žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, aktyvumo sumažėjimas ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose III ketvirtį buvo labai nežymus, o miško žemės buvo perleidžiama netgi daugiau nei II ketvirtį.
Tendencijos skirtingose ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose taip pat išsiskyrė. Namų valdų žemės rinkoje aktyvumas 2010 m. III ketvirtį išliko šiek tiek žemesnis nei 2009 m., tačiau rinka pastebimai atsigavo toliau nuo didmiesčių esančiose vietovėse. Kitose rinkose aktyvumas jau du ketvirčius iš eilės buvo didesnis nei 2009 m. Didesnis buvo ir bendras per tris ketvirčius perleistas plotas arba sandorių skaičius.
Miško žemės 2010 m. III ketvirtį buvo perleista 7,57 tūkst. ha (~2 tūkst. sandorių), arba 6,2 proc. daugiau nei II ketvirtį ir net 19,9 proc. daugiau nei prieš metus. Per tris ketvirčius perleistas miško žemės plotas jau buvo 5,5 proc. didesnis nei 2009 m. per tą patį laikotarpį.
Komercinės ir kitos paskirties žemės rinkoje 2010 m. III ketvirtį buvo sudaryta 4,7 tūkst. sandorių, arba vos 2,5 proc. mažiau nei II ketvirtį ir net 25,0 proc. daugiau nei prieš metus. Per tris ketvirčius jau buvo sudaryta 6,6 proc. daugiau sandorių nei 2009 m. per tą patį laikotarpį. Vidutinis perleidžiamo sklypo plotas šioje rinkoje nuo 2008 m. beveik nesikeičia ir siekia 17–18 a. Galima pastebėti, kad per II ir III ketvirčius rinkos aktyvumas labiausiai išaugo Vidurio Lietuvoje – nuo 31 proc. visų sandorių I ketvirtį iki 38 proc. III ketvirtį., o teritorijose aplink Vilnių augimas kiek sulėtėjo – rinkos dalis nuo 30 proc. sandorių I ketvirtį sumažėjo iki 24 proc. III ketvirtį.
Namų valdų žemės rinka. 2010 m. III ketvirtį buvo sudaryta 3,9 tūkst. namų valdų žemės perleidimo sandorių, arba 4,2 proc. mažiau nei II ketvirtį ir 5,9 proc. mažiau nei prieš metus. Per ketvirtį perleistas žemės plotas tačiau buvo didesnis nei prieš metus, todėl vidutinis perleidžiamo sklypo plotas taip pat buvo didesnis – 17 a (2009 m. – 15,4 a). Nepaisant ryškaus namų valdų žemės rinkos suaktyvėjimo II ketvirtį, rinkos kryptis nepasikeitė – per tris ketvirčius sudarytų sandorių skaičius dar išlieka 10,6 proc. mažesnis nei 2009 m. per tą patį laikotarpį.
Lyginant su kitais ketvirčiais, 2010 m. III ketvirtį rinkoje įvyko ir teigiamų poslinkių. Per ketvirtį rinkos aktyvumas sumažėjo didmiesčių plėtros veikiamose teritorijose aplink Vilniaus ir Klaipėdos miestus, tačiau ėmė didėti kitose, atokiau nuo didmiesčių esančiose, vietovėse. Jei I ketvirtį teritorijoms aplink Vilnių ir Vakarų Lietuvos savivaldybėms teko po ~24 proc. visų namų valdų žemės perleidimo sandorių, o Vidurio Lietuvai ~35 proc., tai III ketvirtį joms teko tik po ~20 proc. sandorių, o Vidurio Lietuvai tenkanti dalis išaugo iki ~38 proc. Išaugo ir Pietų bei Rytų Lietuvos savivaldybėms tenkanti sandorių dalis – iki ~12 ir ~10 proc. atitinkamai (buvo 9,5 ir ~8 proc.). Tai rodo, kad namų valdų žemės rinka po truputį atsigauna visoje Lietuvos teritorijoje, o ne tik prie didžiųjų miestų.
Per ketvirtį sandorių skaičius Vilniaus miesto plėtros veikiamose teritorijose sumažėjo 19,6 proc. ir buvo net 23,0 proc. mažesnis nei prieš metus. Sandorių skaičius sumažėjo tik Vilniaus mieste (17,8 ir 26,7 proc.) ir rajone (29,8 ir 14,8 proc.), taip pat – gretimame Širvintų r. Kituose Vilniaus apskrities rajonuose sandorių skaičius per ketvirtį arba išaugo, arba liko nepakitęs, o prieš metus buvusio lygio nepasiekė tik Šalčininkų r. (6,1 proc.).
Vakarų Lietuvoje sandorių skaičius per ketvirtį sumažėjo 14,0 proc. ir buvo 15,1 proc. mažesnis nei prieš metus. Tokius rodiklius visų pirma nulėmė aktyvumo sumažėjimas Klaipėdos r. (46,6 ir 44,6 proc.) ir Palangos m. (12,5 ir 27,8 proc.), taip pat – Šilutės r. (50,0 ir 0 proc.). Sandorių sumažėjo taip pat ir Skuodo bei Šilalės rajonuose, kitur – padaugėjo arba nepasikeitė, o mažesnis nei prieš metus sandorių skaičius išliko Šilalės ir Plungės rajonuose. Pačiame Klaipėdos mieste sandorių skaičius išaugo 1,0 proc. arba 7,5 proc., lyginant su 2009 m.
Vidurio Lietuvoje III ketvirtį buvo sudaryta 1,50 tūkst. namų valdų žemės perleidimo sandorių, t.y. 4,8 proc. daugiau nei II ketvirtį ir net 6,1 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausiu augimu pasižymėjo rinka Panevėžio aps. savivaldybėse (24,0 ir 16,5 proc., o Panevėžio r. – net 72,7 ir 46,2 proc.) bei daugumoje Kauno aps. savivaldybių (4,7 ir 5,5 proc.). Sandorių skaičius sumažėjo tik Kauno m. (5,5 ir 3,0 proc.) ir Kaišiadorių r., dalyje Šiaulių aps. – Šiaulių m. ir rajone bei Kelmės r., taip pat – Kazlų Rūdos sav. ir Šakių r.
Rytų Lietuvoje sandorių skaičius per ketvirtį padidėjo net 11,9 proc. ir buvo 4,7 proc. didesnis nei prieš metus. Labiausiai aktyvumas išaugo rekreacijai patraukliuose Zarasų r. (61,3 ir 108,3 proc.) ir Ignalinos r. (34,8 ir 93,8 proc.), tačiau dalyje savivaldybių dar buvo sudaroma mažiau sandorių nei prieš metus.
Pietų Lietuvoje sandorių skaičius per ketvirtį išaugo 7,0 proc. ir buvo 4,3 proc. didesnis nei prieš metus. Labiausiai aktyvumas išaugo rekreacijai patraukliose Druskininkų (119,0 proc.) ir Birštono (75,0 proc.) savivaldybėse bei Varėnos r. (43,6 proc.) ir Kalvarijos sav. (33,3 proc.). Sandorių skaičius labiausiai sumažėjo Lazdijų r. (21,9 ir 40,5 proc.) ir Marijampolės sav. (31,3 ir 27,9 proc.).

Šaltinis: VĮ Registrų centras