Rinkos dalyvių lūkesčiai, kuriuos sužadino akivaizdžiai geresni nei prieš metus 2010 m. I ketvirčio žemės rinkos aktyvumo duomenys, visiškai pasiteisino per visus metus. Rinkos, pasiekusios savo nuosmukio „dugną“ 2009 m. III ketvirtį, plėtimosi kryptis pasikeitė, ir po dviejų metų pertraukos 2010 m. aktyvumas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje vėl ėmė didėti.
Per 2010 m. buvo perleista 121,94 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 12,8 % daugiau nei 2009 m., kai buvo perleista 108,11 tūkst. ha žemės. Vis dėlto, augimas dar nėra labai didelis, lyginant su 2008–2009 m. patirtu nuosmukiu (-21,2 ir -27,3 % per metus), o pagal perleistą plotą rinka dar neviršijo ir 2004 m. lygio. Kita vertus, kiek nuosaikesnis augimas su aiškiais sezoniniais svyravimais yra sveikos rinkos požymis, kai gautos iš ūkinės veiklos ar papildomai pasiskolintos lėšos yra investuojamos į žemę tikintis grąžos iš jos naudojimo, o ne iš vėlesnio jos perpardavimo.
Nors per metus perleidžiamas plotas ir padidėjo, antrąjį pusmetį perleidimų apimtys buvo mažesnės nei pirmąjį, o pokytis, lyginant su atitinkamais 2009 m. pusmečiais, taip pat skyrėsi ženkliai – 19,7 % pirmąjį pusmetį ir 5,5 % antrąjį. Tuo metu įkeičiamos žemės plotų dinamika buvo priešinga – jų žymiai padidėjo būtent antrąjį pusmetį, nepaisant perleidimų sumažėjimo. Tai rodo, kad antrąjį pusmetį daugelis rinkos dalyvių susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, kas pristabdė jų investicijas į žemėvaldų plėtrą. Vis dėlto, metinis įkeistos žemės santykis su įsigyjama privačia ir valstybine žeme nesiskyrė nuo 2009 m. (~29 %).
Žemės ūkio paskirties žemės rinkos intensyvumas, matuojamas perleistos žemės santykiu su privačia žeme, 2010 m. padidėjo iki 4,0 %. Rinkos nuosmukio metu, 2008–2009 m., intensyvumas siekė, atitinkamai, 5,0 ir 3,6 %, o aukščiausiojo pakilimo metu, 2007 m. – 6,6 %. Sprendžiant pagal šį rodiklį, aktyviausia rinka 2010 m. buvo Klaipėdos (5,4 %), Vilniaus (4,7 %) ir Telšių (4,5 %) apskrityse, vangiausia – Alytaus ir Panevėžio apskrityse (3,2 %).
Rinkos nuosmukio laikotarpiu iš valstybės įsigyjama žemė buvo tapusi puikia alternatyva, leidžiančia patenkinti dalį dirbamos žemės poreikio. Ši tendencija išliko ir rinkai atsigavus – 2010 m. privatiems asmenims buvo perleista 36,21 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, arba 13,3 % daugiau nei prieš metus, t.y. augimas buvo net kiek didesnis nei privačios žemės rinkoje.
Žiūrint į pirkėjų struktūrą, galima pastebėti, kad į rinką nuo pat metų pradžios ėmė aktyviai grįžti juridiniai asmenys, kurių aktyvumas 2009 m. buvo sumažėjęs net 43,0 % (fizinių asmenų – tik 25,0 %). 2010 m. juridiniai asmenys įsigijo 14,16 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba net 33,6 % daugiau nei prieš metus, o fizinių asmenų aktyvumas padidėjo tik 10,5 %. Juridiniams asmenims tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 9,8 % perleisto ploto 2009 m. iki 11,6 %, tačiau dar išlieka mažesnė nei 2007–2008 m. (13,8 ir 12,5 %). Labiausiai, net 2,6 ir 2,1 karto, juridinių asmenų aktyvumas padidėjo tuose regionuose, kuriuose prieš tai buvo daugiausiai sumažėjęs – Pietų ir Rytų Lietuvoje. Fizinių asmenų aktyvumas labiausiai padidėjo Vakarų Lietuvoje (38,7 %), tačiau Vidurio Lietuvoje, kuriai teko ~38 % perleisto ploto, jis beveik nepakito (0,2 %), o aplinkinėse Vilniui teritorijose netgi sumažėjo (2,4 %).
Teritoriniu požiūriu tendencijos rinkoje išsiskyrė. Per metus perleidžiamas plotas labiausiai išaugo Klaipėdos (48,6 %) ir Telšių (44,2 %), o sumažėjo – Šiaulių ir Tauragės apskrityse (2,1 ir 4,4 %). Kitose apskrityse perleidimai išaugo 8,9–13,2 %, išskyrus Panevėžio (4,1 %) ir Marijampolės (17,4 %) apskritis. Juridinių asmenų aktyvumas labiau pasireiškė Alytaus, Vilniaus ir Utenos apskrityse, kur perleidžiamas plotas padidėjo ~4, 2,6 ir 2,4 karto, tačiau beveik trečdaliu sumažėjo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (27,8 %). 2008 m. lygį perleidimai juridiniams asmenims viršijo Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse (26–67 %).
Galima pastebėti, kad dalyje savivaldybių rinka dar neatsigavo ir nepasiekė 2009 m. lygio – tai Druskininkų sav., Kauno r., Kaišiadorių r., Panevėžio r., Joniškio r., Radviliškio r., Akmenės r., Jurbarko r., Šilalės r., Molėtų r., Zarasų r., Širvintų r. ir Vilniaus r. Visgi, buvo ir tokių savivaldybių, kur atsigavusi rinka jau viršijo ir 2008 m. lygį – tai Varėnos r., Kėdainių r., Rietavo sav., Telšių r., Plungės r., Ignalinos r., Ukmergės r., Trakų r., Švenčionių r.
Atskiro dėmesio nusipelno poilsiui bei vėjo energetikai plėtoti tinkamas Šilutės r., kuriame rinkos intensyvumas 2010 m. pasiekė net 9,0 % privačios žemės ūkio paskirties žemės, o perleistos žemės plotas pasiekė net 4,8 tūkst. ha, t.y. daugiau negu bet kada iki šiol. Kitose savivaldybėse, net ir aktyviausiose, rinkos intensyvumas buvo mažesnis – 5,7 % Trakų r. bei 4,5–5,3 % Kėdainių, Kretingos, Akmenės, Šiaulių, Pagėgių, Mažeikių, Rietavo, Telšių, Elektrėnų, Širvintų ir Ukmergės rajonuose bei savivaldybėse. Mažesniu nei vidutinis intensyvumu pasižymėjo visų miestų savivaldybės bei kiti rajonai ir savivaldybės, kuriuose rinkose intensyvumas tesudarė 2,4–3,2 % – Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Birštono, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio ir Jurbarko.

Šaltinis: VĮ Registrų centras