Pasaulio ekonomikoms atsigaunant po 2008–2009 m. jas sukrėtusios krizės, nuo 2010 m. II pusmečio ėmė augti ir Lietuvos ūkio rodikliai. Rinkoms pamažu grįžtant į įprastas vėžes, skirtingos paskirties žemės rinkose 2010 m. išryškėjo skirtingos tendencijos.
Anksčiau nei visa ekonomika atsigavus žemės ūkio sektoriui, pirmoji iš dugno nuo pat metų pradžios ėmė kilti žemės ūkio paskirties žemės rinka, kurioje buvo perleistas 12,8 proc. didesnis žemės plotas nei prieš metus. Kiek anksčiau nei kiti ūkio rodikliai, nuo 2010 m. II ketvirčio ėmė augti ir kitos paskirties žemės (komercinės ir kt.) sandorių skaičius, ypač išaugęs IV ketvirtį. Per metus tokių sandorių padaugėjo apie 14,8 proc. Perleidžiamas miškų ūkio paskirties žemės plotas (27,83 tūkst. ha), pastebimai sumažėjęs I ketvirtį, kitais ketvirčiais taip pat padidėjo, todėl beveik nesiskyrė nuo perleisto prieš metus (27,86 tūkst. ha).
Namų valdų žemės rinkoje, kurioje paklausa siejama ne su ūkio ir gamybos poreikiais kaip kitose žemės rinkose, o su vartojimu ir vartotojų poreikiais, nuosmukis 2010 m. tebesitęsė. Galima pastebėti, kad iš esmės tai dar yra ta pati ilgalaikė tendencija, prasidėjusi po 2004–2005 m. Lietuvoje vykusio namų valdų žemės rinkos pakilimo. Išimtini buvo tik 2008 m., kai dėl krizės nukritus kainoms sandorių skaičius padidėjo 30,1 proc. Jei 2009 m. sandorių skaičius dar viršijo 2003 m. lygį, t.y. 15,6 tūkst. sandorių, tai 2010 m. sandorių buvo sudaryta jau mažiau.
Namų valdų žemės rinka. 2010 m. buvo sudaryta 14,8 tūkst. sandorių, kuriais buvo perleista 2,52 tūkst. ha namų valdų žemės, t.y. didesnis plotas negu prieš metus, todėl vidutinis perleidžiamo sklypo plotas nuo 15 a padidėjo iki 17 a. Per metus sandorių skaičius sumažėjo 8,5 proc., nors II pusmetį sandorių skaičius ir augo, kaip ir kitose ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose. Lyginant atitinkamus metų pusmečius, I pusmetį namų valdų žemės perleidimo sandorių buvo sudaryta 13,0 proc. mažiau nei prieš metus, o antrąjį – tik 3,9 proc. mažiau.
Labiausiai, apie 20,1 proc., sandorių skaičius sumažėjo ten, kur 2009 m. buvo sumažėjęs mažiausiai – teritorijose aplink Vilnių. Kituose regionuose aktyvumas sumažėjo gerokai mažiau – tik 3,3 proc. Pietų Lietuvoje, 4,3 proc. Vidurio Lietuvoje ir 5,7–5,9 proc. Rytų ir Vakarų Lietuvoje.
Nepaisant bendro sandorių skaičiaus sumažėjimo, teigiami pokyčiai rinkoje jau buvo juntami – savivaldybių, kuriose sandorių mažėjo, ir tų, kuriose nesikeitė arba daugėjo, skaičius 2010 m. tapo apylygis. Žiūrint pagal apskritis, sandorių skaičius padidėjo Telšių aps. (net 14,1 proc.), Marijampolės aps. (6,2 proc.) ir Panevėžio aps. (4,4 proc.), labiausiai sumažėjo – Vilniaus aps. (17,1 proc.), Kauno ir Klaipėdos aps. (10,8–11,2 proc.) bei Alytaus aps. (7,1 proc.), o kitose apskrityse keitėsi nedaug (1,5–2,3 proc.).
Didžiuosiuose miestuose ir jų rajonų savivaldybėse buvo sudaryta 55,3 proc. visų namų valdų žemės perleidimo sandorių, tačiau iš jų aktyvumas padidėjo tik Panevėžio m. (11,8 proc.) ir rajone (15,7 proc.).
Vilniaus mieste 2010 m. buvo sudaryta 24,1 proc. mažiau sandorių nei prieš metus – 2,35 tūkst. (2009 m. 3,09 tūkst.), tačiau jais buvo perleistas 26,4 proc. didesnis plotas, t.y. vidutinis perleidžiamo sklypo plotas mieste išaugo beveik dviem trečdaliais – nuo 14 a iki 23 a. Vilniaus r. sandorių skaičius sumažėjo 8,7 proc. (713 sandorių), o vidutinis sklypo plotas sumažėjo nuo 18 a iki 17 a. Ukmergės r. ir Širvintų r. sandorių sumažėjo 12,5 ir 25,0 proc. Pažymėtina, kad tuo pat metu Elektrėnų sav. namų valdų žemės sandorių skaičius padidėjo net 17,6 proc., Trakų r. – 4,4 proc., Švenčionių r. – 8,7 proc., o Šalčininkų r. beveik nepasikeitė.
Kauno m. sandorių skaičius sumažėjo 7,8 proc. (1,05 tūkst.), rajone – net 21,3 proc. (915 sandorių). Vidutinis perleidžiamo sklypo plotas mieste išliko 6 a, o rajone padidėjo nuo 9 a iki 11 a. Gretimuose rajonuose labai sumažėjo sandorių Kaišiadorių r. (28,1 proc.), tačiau jų padaugėjo Raseinių r. (13,3 proc.) ir, ypač, Jonavos r. (24,5 proc.). Rinka atsigavo ir Birštono m. savivaldybėje, kur sandorių skaičius išaugo net 42,3 proc.
Klaipėdos m. sandorių sumažėjo 15,8 proc. (367 sandoriai), rajone – 22,2 proc. (913 sandorių). Vidutinis perleidžiamo sklypo plotas mieste sumažėjo nuo 7 a iki 5 a, rajone – nuo 12 a iki 11 a. Sandorių skaičius taip pat sumažėjo Palangos m. (9,1 proc.), tačiau padidėjo Kretingos r. (4,7 proc.) ir, ypač,  Skuodo r. ir Šilutės r. – net 39,4 ir 41,9 proc. Įspūdingai išaugo sandorių skaičius ir gretimoje Telšių aps. (išskyrus Mažeikių r.) – 14,7–48,0 proc.
Šiaulių m. sandorių skaičius sumažėjo 14,3 proc., rajone – 4,9 proc. Padidėjo – Kelmės r., Joniškio r. ir Akmenės r. (9,5–39,0 proc.). Be jau paminėtų savivaldybių, sandorių skaičius išaugo ir kitose Vidurio Lietuvos vietose – Biržų r., Jurbarko r. ir Marijampolės aps. (išskyrus Marijampolės m.).
Rytų Lietuvoje sandorių skaičius labai išaugo rekreaciniu veiksniu pasižyminčiuose Zarasų r. (31,6 proc.) ir Ignalinos r. (21,7 proc.), taip pat – Anykščių r. (8,0 proc.), tačiau jų sumažėjo Molėtų r. (18,1 proc.) ir Utenos r. (22,4 proc.). Tuo pat metu Pietų Lietuvoje esančioje Alytaus apskrityje sandorių sumažėjo visose savivaldybėse.

Šaltinis: VĮ Registrų centras