Kitaip nei galima buvo tikėtis pagal 2010 m. aktyvumo rodiklius, rodančius rinkos atsigavimą, 2011 m. I ketvirtį aktyvumas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje Lietuvoje sumažėjo. Nors tai gali būti tik laikinas netolygumas, kuris metų bėgyje dar gali išsilyginti, sumažėjimas yra labai aiškus ir siekia 8,9–9,5 proc., lyginant tiek su praėjusiu ketvirčiu, tiek su 2010 m. I ketvirčiu.
Tam gali būti keletas priežasčių, tačiau labiausiai tikėtina yra žemės pasiūlos kainų pokyčiai. Žemės ūkio produkcijos kainos metų pradžioje augo, o jų kitimo prognozės buvo palankios žemdirbiams, tad žemės paklausa dėl to turėjo tik didėti, o kainos – augti. Pajutę rinkos atsigavimą, žemės pardavėjai prisiminė savo ankstesnius kainos lūkesčius ir kai kuriose vietose ėmė po truputį kelti kainas (ypač – už derlingą žemę), tačiau pirkėjai dar galėjo sau leisti ir neskubėti, o geriau pasidairyti palankesnių variantų, nes Vyriausybėje buvo pritarta siūlymui pratęsti draudimą svetimšaliams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės dar trejiems metams ir po 2011 m. gegužės 1 d.
Per 2011 m. I ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 27,75 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 8,9 proc. mažiau nei 2010 m. IV ketvirtį ir 9,5 proc. mažiau nei prieš metus. Nepaisant to, ne visuose regionuose rinka vystėsi šia kryptimi, o juridinių asmenų nuperkamos žemės plotai ir, ypač, iš valstybės įsigyjamos žemės plotai ir toliau didėjo. Maža to, įvertinus bendrą įsigytos privačios ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, aktyvumo sumažėjimas nebeatrodo toks žymus – vos 2,8–2,9 proc., lyginant su praėjusiuoju ir su 2010 m. I ketvirčiu.
Žiūrint pagal regionus, netikėtu aktyvumo padidėjimu išsiskiria Pietų Lietuva, kurioje buvo perleistas 5,3 proc. didesnis žemės plotas nei ankstesnį ketvirtį ir 5,0 proc. didesnis nei prieš metus. Panagrinėjus atidžiau, matyti, kad tai daugiau nulėmė ~2–3,4 karto išaugęs juridinių asmenų aktyvumas šiame regione, be to, priešingai nei kitur, 2010 m. IV ketvirtį aktyvumas čia buvo sumažėjęs. Kiek mažiau nei kitur perleidžiamo ploto sumažėjo Rytų Lietuvoje – 6,3 proc. Vidurio Lietuvoje ir aplink Vilnių aktyvumas sumažėjo 9–11,4 proc., o Vakarų Lietuvoje – net 16,9 proc.
Žiūrint pagal apskritis, paaiškėjo, kad labiausiai perleidžiamo ploto sumažėjo Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse – 21,5 ir 24,3 proc., o skaičiuojant tik fiziniams asmenims – net 32,7–32,8 proc. Tokius rezultatus nulėmė aktyvumo sumažėjimas net 56,7 proc. Joniškio r. ir 32,3 proc. Šiaulių r. bei 32,0 ir 35,9 proc. Klaipėdos r. ir Kretingos r. Perleidžiamo ploto taip pat pastebimai sumažėjo ir Telšių aps. (18,2 proc.), tačiau čia tendencijos skirtingose savivaldybėse išsiskyrė – Mažeikių r. ir Telšių r. aktyvumas sumažėjo 37,0–37,4 proc., o Plungės r. ir Rietavo sav. padidėjo, atitinkamai, 15,9 ir 68,9 proc.
Kad ir kaip būtų keista, bet labiausiai aktyvumas padidėjo taip pat Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose – Panevėžio aps. (20,1 proc.) ir Tauragės aps. (16,8 proc.). Perleisto ploto padaugėjo ir Alytaus aps. (9,3 proc.) bei Marijampolės aps. (1,8 proc.), o kitose apskrityse jo sumažėjo 11,6–14,8 proc.
Per 2011 m. I ketvirtį juridiniai asmenys įsigijo 3,74 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba 4,7 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį ir 7,7 proc. daugiau nei prieš metus. Juridinių asmenų įsigyjamos žemės plotai padidėjo Pietų Lietuvoje (net 3,4 karto) bei Vidurio Lietuvoje (9,3 proc.), beveik nepakito Vakarų Lietuvoje (-0,7 proc.), tačiau labai sumažėjo teritorijose aplink Vilnių (46,4 proc.) ir Rytų Lietuvoje (29,3 proc.), kurioje, tačiau, fizinių asmenų aktyvumas beveik nepakito.
Atskirose apskrityse procentiniai juridinių asmenų aktyvumo pokyčiai buvo labai dideli. Klaipėdos aps. aktyvumas išaugo netgi keliolika kartų (~307 ha), nes buvo labai sumažėjęs ankstesniais ketvirčiais, Marijampolės aps. – 4,3 karto (~443 ha), Šiaulių aps. – 40,5 proc. (~975 ha), Panevėžio aps. – 24,9 proc. (~563 ha). Kitose apskrityse juridinių asmenų aktyvumas sumažėjo – net 67,7–70,0 proc. Alytaus ir Telšių apskrityse, 54,1 proc. Utenos aps., kiek mažiau – Vilniaus aps. (19,7 proc.) ir 4,8–5,5 proc. kitur.
Kas ketvirtį vis didesnę privačių investuotojų dėmesio ir lėšų dalį pritraukia valstybinė žemė. Per 2011 m. I ketvirtį iš valstybės buvo įsigyta 10,18 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba net 18,0 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį ir 22,0 proc. daugiau nei prieš metus. Iš valstybės įsigyjamos žemės plotai padidėjo 2,1-2,2 kartus Alytaus ir Utenos apskrityse, 69,6 proc. Vilniaus aps., 41,3 proc. Kauno aps., 15,0–21,6 proc. Panevėžio, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Kitur, Šiaulių, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, jų sumažėjo 12,6–14,9 proc.
Per 2011 m. I ketvirtį buvo įkeista 11,96 tūkst. ha žemės, t.y., 6,3 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį, tačiau net 58,8 proc. daugiau nei prieš metus. Įkeistos žemės santykis su įsigyta privačia ir valstybine žeme siekė 31,5 proc., o Panevėžio, Šiaulių ir Kauno apskrityse – 38,2–55,2 proc. Šie plotai ypač išaugo Utenos aps. (~3,5 karto), Alytaus ir Kauno apskrityse (41,9–42,1 proc.), taip pat Panevėžio ir Marijampolės apskrityse (7,1–10,7 proc.). Kitur įkeičiamo ploto sumažėjo 20,9–49,3 proc., tačiau tik Tauragės aps. jis buvo mažesnis nei prieš metus.
 

Šaltinis: VĮ Registrų centras