Nors 2011 m. žemės ūkio paskirties žemės rinkoje prasidėjo nuosmukiu ir buvo perleistas 9,5 proc. mažesnis plotas nei prieš metus, kitose žemės rinkose aktyvumas I-ąjį ketvirtį padidėjo, lyginant su buvusiu prieš metus, tačiau buvo mažesnis nei 2010 m. IV–ąjį ketvirtį.
Labiausiai, net 44,5 proc., padidėjo perleidžiamas miškų plotas (7,6 tūkst. ha), tačiau iš tiesų ši rinka atsigavo dar 2010 m. II–ąjį ketvirtį, ir jau metus laiko joje perleidžiama po ~7,1–7,9 tūkst. ha miško per ketvirtį.
Sandorių skaičius ėmė didėti ir namų valdų žemės rinkoje, kuri nėra tiesiogiai susijusi su ūkio atsigavimu ir žemės panaudojimu gamybai ar komercijai. Nors namų valdų žemės rinkoje 2010 m. sandorių skaičius ir mažėjo, bet II–ąjį pusmetį smukimas sulėtėjo, o 2011 m. I–ąjį ketvirtį perleidimų skaičius jau tapo 2,9 proc. didesnis nei prieš metus.
Komercijai ir kitoms reikmėms skirtos žemės rinkos aktyvumas padidėjo net 22,8 proc., lyginant su 2010 m. I–uoju ketvirčiu, ir siekė ~4,6 tūkst. sandorių, t.y. panašiai tiek, kiek 2006 m. ir 2009 m., nors, lyginant su labai aktyviu praėjusiu ketvirčiu, sandorių ir sumažėjo ~9,6 proc. Labiausiai, 64,7 proc., sandorių skaičius išaugo Vidurio Lietuvoje ir 9,4 proc. Vilniuje ir aplink jį, tačiau sumažėjo Pietų Lietuvoje (7,4 proc.).
Namų valdų žemės rinka. Per 2011 m. I–ąjį ketvirtį buvo sudaryti 3226 namų valdų žemės perleidimo sandoriai, arba 2,9 proc. daugiau nei 2010 m. I–ąjį ketvirtį, o vienam sandoriui vidutiniškai tenkantis plotas, 2010 m. išaugęs iki ~17 a (buvo ~15 a), išliko nepakitęs. Lyginant su 2010 m. IV–uoju ketvirčiu, aktyvumas, iki tol tris ketvirčius siekęs ~3,7–4,1 tūkst. sandorių per ketvirtį, sumažėjo 12,8 proc., bet tai yra būdinga Lietuvos namų valdų žemės rinkai metų pradžioje, ir tai derėtų aiškinti sezoniškumu.
Lyginant su 2010 m. I–uoju ketvirčiu, labiausiai sandorių skaičius padidėjo Rytų ir Pietų Lietuvoje – atitinkamai, 33,1 proc. ir 15,2 proc. (322 ir 342 sandoriai). Santykinai mažesnis augimas buvo Vilniuje ir aplink jį bei Vidurio Lietuvoje – vos 3,6 proc. ir 6,2 proc. (772 ir 1154 sandoriai), tačiau, skirtingai nei kitur, Vilniaus regione buvo perleistas didesnis sklypų skaičius nei 2010 m. IV–ąjį ketvirtį. Namų valdų perleidimų sumažėjo vieninteliame regione – Vakarų Lietuvoje (16,8 proc., 636 sandoriai).
Daugiausiai sandorių buvo sudaryta Vilniaus m. savivaldybėje – 591, rajone – 166. Nors Vilniuje buvo perleista tiek pat sklypų, kiek ir prieš metus (rajone – 17,7 proc. daugiau), vidutinis perleidžiamo sklypo plotas sumažėjo nuo ~25 a iki ~19 a, tačiau vis tiek išlieka didesnis nei dar ankstesniais metais bei didesnis nei rajone (~16 a). Visose Vilniaus apskrities savivaldybėse namų valdų žemės sandorių skaičius buvo didesnis nei prieš metus, o Švenčionių, Šalčininkų ir Širvintų rajonuose – daugiau nei dvigubai didesnis.
Rytų Lietuvoje be jau minėtų dalies Vilniaus apskrities savivaldybių sandorių skaičius ženkliai padidėjo Utenos r. (58,6 proc., 46 sandoriai) ir rekreacinį potencialą turinčiame Zarasų r. (45,8 proc.), lyginant tiek su praėjusiu, tiek su 2010 m. I ketvirčiu. Perleidimų skaičius žymiai išaugo ir Kupiškio r. (52,9 proc.), taip pat padidėjo Ukmergės r., Molėtų r. ir Anykščių r. (15,2–21,2 proc.), o sumažėjo – tik Rokiškio r. (11,1 proc.) ir Ignalinos r. (18,8 proc.).
Pietų Lietuvoje be jau minėto Šalčininkų r. ypač išaugo sandorių skaičius Druskininkų sav. (43 sandoriai) ir Kalvarijos sav. – 71,4–72,0 proc., taip pat – Alytaus r. (27,3 proc., 42 sandoriai), Trakų r. (10,0 proc., 55 sandoriai) ir Marijampolės sav. (4,3 proc., 48 sandoriai), tačiau beveik nepasikeitė Alytaus m. (29 sandoriai) ir Lazdijų r. Sandorių sumažėjo Varėnos r. (7,1 proc.), Prienų r. (9,4 proc.) ir, ypač, Birštono sav. (tik 1 sandoris).
Daugumoje Vidurio Lietuvos rajonų sandorių skaičius 2011 m. I–ąjį ketvirtį buvo didesnis nei prieš metus, nors tik Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio rajonuose jis buvo didesnis nei 2010 m. IV–ąjį ketvirtį. Ypač išaugo sandorių skaičius Pakruojo r. (~2,2 karto), Šakių r. (81,0 proc.), Raseinių r. (67,7 proc., 52 sandoriai) ir Akmenės r. (53,8 proc.). Kauno mieste buvo perleisti 252 namų valdų sklypai, arba 13 proc. daugiau nei prieš metus, o rajone – 169, t.y. 19,9 proc. mažiau nei prieš metus. Mažiau sandorių (25,0 proc.) buvo sudaryta ir Jonavos r. Kiek daugiau tokių savivaldybių buvo Šiaulių apskrityje – čia sandorių sumažėjo Šiaulių mieste 11,1 proc. (64 sandoriai), nors rajone jų skaičius padidėjo 15,2 proc. (53 sandoriai), taip pat sumažėjo Radviliškio r. (6,3 proc.) ir Kelmės r. (29,7 proc.). Panevėžio apskrityje labiausiai sandorių išaugo Panevėžio mieste – 18,3 proc. (84 sandoriai, rajone – 54), o Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonuose keitėsi nedaug.
Vakarų Lietuvoje pasireiškė skirtingos tendencijos. Didesnis nei prieš metus sandorių skaičius buvo tik Telšių apskrities savivaldybėse (išskyrus Rietavo sav.) ir Šilalės r., ypač padidėjo – Plungės r. (43,2 proc., 63 sandoriai) ir Telšių r. (20,0 proc., 42 sandoriai). Klaipėdos mieste ir rajone perleidžiamų namų valdų sklypų sumažėjo, atitinkamai 15,8 proc. ir 23,1 proc. (85 ir 170 sandorių), o rekreacinį potencialą turinčiose Palangos m. ir Kretingos r. savivaldybėse – 27,5 proc. ir 25,4 proc. (66 ir 53 sandoriai). Labiausiai sandorių sumažėjo Šilutės r. (52,1 proc.) ir Tauragės r. (33,3 proc.).
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
