Nepaisant to, kad žemės ūkio paskirties žemės rinkoje 2011 m. I pusmetį rinkos aktyvumas ir padidėjo, tolesnė rinkos vystymosi kryptis liko neaiški, nes sumažėjus juridinių asmenų aktyvumui buvo perleistas mažesnis žemės plotas nei prieš metus. Ir nors rinkos dalyviai galėjo paprasčiausiai pristigti lėšų žemėvaldų plėtrai, ką rodytų ir ypač išaugę įkeičiamos žemės plotai, įmanomas ir kitas scenarijaus, pagal kurį jie susilaikė nuo investicijų baimindamiesi, kad pasaulio ekonomikos gali vėl imti trauktis.
Ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose rinkos vystymosi kryptys taip pat išsiskyrė. Nors dauguma šių rinkų 2011 m. I pusmetį augo labai veržliai, o visi šalies makroekonominiai rodikliai rodė spartų ūkio augimą ir augančias privačias investicijas, komercinės ir kitos paskirties žemės rinkoje buvo užfiksuotas mažiausias sandorių skaičius nuo 2005 m. II pusmečio – tik 6,2 tūkst., arba 27,7 proc. mažiau nei prieš metus ir net 36,8 proc. mažiau nei 2010 m. II pusmetį. Aktyvumas šioje rinkoje labiausiai sumažėjo per II ketvirtį – 79,9–81,1 proc. Vidurio ir Pietų Lietuvoje bei 46,6–56,1 proc. kitur.
Kitose rinkose jokių nerimą keliančių ženklų nebuvo. Atvirkščiai, miško per II ketvirtį buvo perleista netgi truputį daugiau nei per I ketvirtį ir 11,3 proc. daugiau nei prieš metus. Per pusmetį buvo perleista 15,5 tūkst. ha miško žemės, arba 0,7 proc. daugiau nei 2010 m. II pusmetį, kuris šioje rinkoje paprastai būna aktyvesnis, ir net 25,4 proc. daugiau nei 2010 m. I pusmetį. Per metus šie plotai labiausiai išaugo Rytų Lietuvoje ir aplink Vilnių (55,8–56,5 proc.) bei Vidurio Lietuvoje (32,2 proc.), o kitur padidėjo nedaug – 1,7–7,7 proc.
Skirtingai nei komercinės žemės rinkoje, namų valdų žemės rinkoje 2011 m. I pusmetį užfiksuotas sandorių skaičius buvo vienas didžiausių, artimas 2008 m. rodikliams, o per II ketvirtį buvo sudaryta beveik 2 kartus daugiau sandorių nei per I ketvirtį. Šios rinkos atsigavimą netiesiogiai patvirtina ir 16,9 proc. didesnės nei prieš metus statybos darbų apimtys šalyje.
Namų valdų žemės rinka. 2011 m. II ketvirtį buvo sudaryti 6284 namų valdų žemės perleidimo sandoriai, arba 94,8 proc. daugiau nei I ketvirtį ir 54,5 proc. daugiau nei prieš metus. Per pusmetį buvo perleista 9510 sklypų, arba 25,2 proc. daugiau nei 2010 m. II pusmetį ir 32,1 proc. daugiau nei prieš metus, o vidutinis sklypo plotas siekė 15,5 a ir buvo mažesnis nei prieš metus (17 a).
Sandorių skaičius per ketvirtį padidėjo visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau labiausiai – didmiesčiuose ir šalia jų. Regionuose santykinai daugiausiai aktyvumas padidėjo Vidurio Lietuvoje – 2,27 karto (2617 sandorių), Vakarų Lietuvoje – 2,1 karto (1337 sandoriai) ir Pietų Lietuvoje – 2,02 karto (690 sandorių), o Rytų Lietuvoje ir aplink Vilnių – mažiau, 41,3 ir 53,5 proc. (455 ir 1185 sandoriai).
Nors daugiausiai sandorių buvo sudaryta Vilniaus m. savivaldybėje – 805, tačiau per ketvirtį jų padaugėjo tik 36,2 proc., o vidutinis perleidžiamo sklypo plotas sumažėjo nuo ~19 a iki ~12 a. Vilniaus rajone sandorių skaičius išaugo 2,04 karto iki 338 sandorių, o vidutinis perleidžiamo sklypo plotas išliko ~15,5 a. Virš 2 kartų sandorių skaičius išaugo ir kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse – Šalčininkų r. (2,9 karto), Elektrėnų sav. (2,8 karto) ir Širvintų r. (2,47 karto).
Labiausiai sandorių skaičius per II ketvirtį išaugo Šiaulių r. – net 6,81 karto ir siekė 361, t.y. netgi daugiau nei Vilniaus rajone, o vidutinis sklypo plotas sumažėjo nuo ~16 a iki ~13 a. Šiaulių mieste sandorių skaičius išaugo mažiau – 2,69 karto ir siekė 172, o vidutinis sklypo plotas padidėjo nuo ~6 a iki ~7 a.
Panevėžio mieste ir rajone sandorių skaičius padidėjo mažiau nei Šiauliuose, tačiau taip pat įspūdingai – 2,02 karto mieste (170 sandorių) ir 3,48 karto rajone (188 sandoriai). Vidutinis perleidžiamo sklypo plotas mieste padidėjo nuo ~5 a iki ~8 a, o rajone sumažėjo nuo ~22 a iki ~15 a.
Daugiausiai namų valdų žemės perleidimo sandorių Vidurio Lietuvoje buvo sudaryta Kauno apskrityje. Kauno mieste ir rajone per ketvirtį buvo perleisti 485 ir 423 sklypai, jų skaičius padidėjo, atitinkamai, 92,5 proc. ir 2,5 karto, o vidutinis perleidžiamo sklypo plotas nepakito (~6 a ir ~9 a). Sandorių skaičius taip pat labai išaugo Kėdainių r. (3,05 karto), Jonavos r. (2,52 karto) ir Kaišiadorių r. (93,8 proc.).
Vakarų Lietuvoje daugiausiai sandorių per ketvirtį įvyko Klaipėdos r., Kretingos r. ir Klaipėdos m. – 434, 151 ir 136. Klaipėdos mieste ir rajone sandorių skaičius padidėjo 60 proc. ir 2,55 karto, o vidutinis sklypo plotas sumažėjo iki ~8 a ir ~11 a. Sandorių skaičius labiausiai išaugo Šilutės r. (3,61 karto), Tauragės r. (2,86 karto), Kretingos r. (2,85 karto), Mažeikių r. (2,33 karto).
Pietų Lietuvoje Alytaus mieste ir rajone buvo perleista 60 ir 134 sklypai, arba 2,07 ir 3,19 karto daugiau nei I ketvirtį. Sandorių skaičius žymiai padidėjo ir Lazdijų r. (2,57 karto), Varėnos r. (97,4 proc.), Marijampolės sav. (2,02 karto).
Rytų Lietuvoje sandorių skaičius labiausiai išaugo Molėtų r. (73,1 proc., 45 sandoriai) ir Ignalinos r. (2,31 karto, 20 sandorių), nors daugumoje kitų Lietuvos savivaldybių, turinčių rekreacinį potencialą, sandorių skaičius padidėjo nedaug arba net sumažėjo (Palangoje, Zarasų r.).
 

Šaltinis: VĮ Registrų centras