Skirtingai nei Lietuvoje, statistiniai duomenys iš visų ES valstybių apibendrinami ir pateikiami gana vėlai, todėl šiuo metu jie atspindi dar tik 2009 m. kainas, kuomet viso pasaulio ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos buvo stipriai veikiamos pasaulinės 2008–2009 m. ekonomikos krizės. Kitaip nei kitų paskirčių žemės, dirbamos žemės kainos Lietuvoje ėmė mažėti būtent 2009 m., tik praėjus vieneriems metams po nuosmukio pradžios, nes ir jų ankstesnį augimą daugiau lėmė ne spekuliaciniai, bet racionalūs pirkėjų lūkesčiai. Dėl šios priežasties dirbamos žemės kainos ėmė mažėti ne tada, kai visame pasaulyje bliūško spekuliaciniai nekilnojamojo turto burbulai, o tik tuomet, kai ėmė realiai trauktis šalies ekonomika.
Palyginus skirtingų šalių kainas paaiškėjo, kad kitose ES šalyse dirbamos žemės kainos 2008 m. taip pat dar augo (išskyrus Airiją ir Italiją), o ėmė mažėti 2009 m. (daugumoje šalių). Kaip ir augimo metu, kainos krito skirtingais tempais. Kritimo dydį nulėmė tai, kiek lūkesčių anksčiau buvo sieta su būsimu kainų augimu vienoje ar kitoje šalyje ir tai, kokiu mastu pasaulinė krizė paveikė tų šalių ekonomikas. Dėl šių priežasčių 2009 m. dirbamos žemės kainos priartėjo prie ekonomiškai labiau pagrįstų verčių, kas leidžia geriau palyginti žemės kainas skirtingose šalyse ir, naujųjų narių atveju, įvertinti, kaip jos kito narystės ES metu.
Dirbamos žemės kainos 2009 m. padidėjo tik trečdalyje tirtų šalių. Iš naujųjų narių – tik Estijoje ir Slovakijoje (5,6 ir 3,4 proc.). Rumunijos duomenis dėl pernelyg didelių kainos svyravimų dar reikėtų patvirtinti iš kitų šaltinių, tačiau neatmestina ir tai, kad kainos joje iš tiesų žymiai pakilo dėl aktyvaus užsienio investuotojų dalyvavimo žemės rinkoje (net ir pereinamuoju laikotarpiu svetimšaliai iš ES šalių gali pirkti dirbamą žemę gavę leidimą arba paprasčiausiai apsigyvenę Rumunijoje). Dalis šių investuotojų taip pat superka žemes ir kitose regiono šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje. Iš senbuvių šalių žemės kainos šiek tiek padidėjo Danijoje (1,6 proc.) ir Vakarų Vokietijoje (4,6 proc.) ir, gana žymiai, Rytų Vokietijoje (19,5 proc.), Nyderlanduose (15 proc.) ir Italijoje (11 proc.).
Labiausiai žemės kainos sumažėjo Latvijoje, Vengrijoje ir Airijoje (28,6–33,5 proc.), kurios tuometinės krizės metu buvo įvardijamos tarp didžiausią nuosmukį patiriančių ar patirsiančių šalių. Mažiausiai kainos nukrito Prancūzijoje (1,5 proc.) ir Ispanijoje, Bulgarijoje bei Čekijoje (4,2–5,3 proc.). Kitose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje bei kaimyninėje Lenkijoje, dirbamos žemės kainos sumažėjo 9,7–16,2 proc.
Pagal dirbamos žemės kainas 2009 m. Europos Sąjungoje buvo galima išskirti keletą šalių grupių. Aukščiausių kainų zona driekėsi per ES vidurį nuo Italijos Pietuose iki Danijos Šiaurėje. Čia daugumoje šalių, įskaitant Slovėniją, žemė kainavo 13–18 tūkst. EUR/ha. Dar aukštesnėmis žemės kainomis pasižymėjo Airija, Belgija ir Danija – 23–28 tūkst. EUR/ha, o brangiausiai žemė kainavo Nyderlanduose, kur jos paklausa yra labai didelė, nes likusios dirbamos žemės plotai dėl miestų plėtros arba aplinkosaugos reikalavimų sparčiai mažėja, o konkurencija tarp ūkininkų didėja – net 47,1 tūkst. EUR/ha.
Antrojoje šalių grupėje, išsidėsčiusioje tiek į Vakarus, tiek į Rytus nuo pirmosios, kainos buvo mažesnės. Daugumoje šių šalių – Prancūzijoje, Rytų Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Graikijoje – žemė kainavo 3,75–6 tūkst. EUR/ha. Kiek brangesnė ji buvo Ispanijoje ir Portugalijoje – 7,8–9 tūkst. EUR/ha.
Trečiojoje šalių grupėje kainų įvairovė buvo didesnė. Čia brangiausiai ir su dideliu atotrūkiu nuo kitų šalių žemė kainavo Čekijoje ir Rumunijoje – 2–2,25 tūkst. EUR/ha. Vengrijoje, patyrusioje didelį kainų nuosmukį, ir Bulgarijoje žemė kainavo 1,5–1,65 tūkst. EUR/ha. Žemės kaina Slovakijoje (1,26 tūkst. EUR/ha arba, kitais šaltiniais, 1,35 tūkst. EUR/ha) nedaug skyrėsi nuo Baltijos šalių, kuriose žemė kainavo 900–980 EUR/ha.
Taigi, nepaisant 6 metų narystės ES ir gana spartaus žemės kainų augimo tuo laikotarpiu (~2,4 ir, Latvijos atveju 3,09 karto), dirbama žemė Baltijos šalyse 2009 m. buvo pati pigiausia ES. To negalima sieti vien su gamtinėmis sąlygomis ar ekonomikos pasiekimais, nes pagal šiuos kriterijus kaimyninė Lenkija nuo Lietuvos skiriasi nedaug, tačiau žemės kainų skirtumai yra labai dideli ir tebedidėja. 2004 m. jie siekė 3,6 karto, o 2008 m. – jau 4 kartus, pačiame mūsų pasienyje esančioje kaimyninėje Palenkės vaivadijoje – net 4,5 karto. 2009 m. nuosmukis Lietuvos žemės kainas taip pat paveikė labiau nei Lenkijos, todėl kainų skirtumas padidėjo iki 4,1 karto, o lyginant su Palenkės vaivadija – net iki 5 kartų. Turbūt, didesnės įtakos čia turi ekonomikos stabilumas, nes 2009 m. padidėjo atotrūkis ir tarp tos pačios Lenkijos ir Rytų Vokietijos kainų – nuo 1,1 karto 2008 m. iki 1,5 karto 2009 m.
2009 m. žemės kainų vidurkis Lietuvoje siekė 971 EUR/ha, tačiau brangiausiai žemė kainavo Vidurio Lietuvoje, kur yra intensyviausiai plėtojama žemdirbystė – 1110 EUR/ha už vidutinės ūkinės vertės ir 1580 EUR/ha už pačią geriausią žemę. Vis dėlto, net ir brangiausia žemė Lietuvoje dar kainavo 2,64 karto mažiau nei dirbama žemė Palenkės vaivadijoje (4175 EUR/ha) ir teprilygo vidutinėms kainoms Bulgarijoje ar Vengrijoje.
Skirtingą žemės produktyvumą, kuris faktiškai ir turėtų nulemti kainų skirtumus, galėtų daugiau atskleisti nuomos kainos. Deja, jų statistika ES yra gana skurdi. Galima tik pastebėti, kad 2009 m. nuomos kainos Lenkijoje sumažėjo daugiau nei Lietuvoje. Vis dėlto, kažkoks kainų atotrūkis išliko. Jei 2008 m. Lenkijoje nuomos kainos buvo 3 kartus (Palenkėje – 3,4 karto) didesnės nei Lietuvoje, tai 2009 m. skirtumas tesudarė 1,6 karto. Nuomos kainos Vidurio Lietuvoje 2009 m. praktiškai nesikeitė ir siekė 52 EUR/ha už vidutinę žemę ir 74 EUR/ha už geriausią žemę. Lyginant su geriausia žeme Lietuvoje, Lenkijoje nuomos kainos tebuvo trečdaliu, arba vos 25 EUR/ha, didesnės.
Žemės pardavimo ir nuomos kainos Vidurio Europos šalyse, EUR/ha
Šalis
|
Pardavimo kainos, EUR/ha
|
Nuomos kainos, EUR/ha
|
2008 m.
|
2009 m.
|
Santykis 2009/2008
|
2008 m.
|
2009 m.
|
Santykis 2009/2008
|
ES senbuvės šalys
|
|
|
|
|
|
|
Vokietija, Vakarų Vokietijos žemės
|
17175
|
17960
|
1,05
|
n.d.
|
n.d.
|
–
|
Vokietija, Rytų Vokietijos žemės
|
4973
|
5943
|
1,20
|
n.d.
|
n.d.
|
–
|
Švedija
|
4181
|
3748
|
0,90
|
126
|
n.d.
|
–
|
Suomija
|
7000
|
6000
|
0,86
|
174*
|
n.d.
|
–
|
Vidurio Europos šalys
|
|
|
|
|
|
|
Lenkija, privati žemė
|
4384
|
3945
|
0,90
|
129
|
99
|
0,77
|
- Palenkės vaivadijoje
|
4873
|
4175
|
0,86
|
145
|
92
|
0,63
|
Lenkija, valstybinė žemė (per ANR)
|
3573
|
3451
|
0,97
|
–
|
–
|
–
|
Čekija
|
2375
|
2250
|
0,95
|
n.d.
|
48
|
–
|
Slovakija
|
1211
|
1256
|
1,04
|
18
|
19
|
1,06
|
Latvija
|
1374
|
900**
|
0,66
|
n.d.
|
n.d.
|
–
|
Lietuva
|
1083
|
971
|
0,90
|
43
|
39
|
0,91
|
Estija
|
928
|
980
|
1,06
|
n.d.
|
n.d.
|
–
|
Vengrija
|
2500
|
1639
|
0,66
|
93
|
n.d.
|
–
|
Bulgarija
|
1560
|
1519
|
0,97
|
115
|
129
|
1,12
|
Rumunija
|
1300
|
2000
|
1,54
|
n.d.
|
38?
|
–
|
Pastabos: * – 2007 m.; ** – Eurostat nurodoma 1015 EUR/ha suma; ? – nepatvirtintais duomenimis; n.d. – nėra duomenų.
|
Šaltiniai: EUROSTAT, ANR, IERiGŽ ir BVVG.
Daugiau informacijos – 2011 m. leidinyje Agrorinka, Nr. 168. |