Dėl sezoninių rinkos svyravimų perleidimai žemės ūkio paskirties žemės rinkoje III ketvirtį sumažėjo. Per 2011 m. III-ąjį ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 30,57 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, t.y. 9,4 proc. mažiau nei II ketvirtį, tačiau 22,4 proc. daugiau nei prieš metus. Sumaištis pasaulio finansų rinkose ir susirūpinimas dėl eurozonos šalių ekonomikos tolimesnio augimo perspektyvų apčiuopiamos įtakos šio ketvirčio rezultatams nepadarė – pradedant 2010 m. III ketvirčiu rinka jau 5 ketvirčius iš eilės kilo svyruojančia kreive, kur vieno ketvirčio pakilimą keitė nuosmukis.
Lyginant bendrą per tris šių metų ketvirčius arba per keturis ketvirčius iš eilės perleistą žemės ūkio paskirties žemės plotą su analogišku praėjusiųjų metų laikotarpiu, reikia pastebėti, kad aktyvumas rinkoje beveik nepasikeitė – padidėjo tik 0,6 proc. arba 1,5 proc. Metinį rezultatą ir augimo kryptį faktiškai turėtų nulemti tik IV ketvirčio rezultatai, kurių prognozuoti šiandien, įvertinus permainingą situaciją finansų rinkose, dar negalima.
Žvelgiant į ateitį, optimistiškai nuteikia stambiausių rinkos dalyvių, juridinių asmenų, aktyvumas rinkoje. Tuo metu, kai fizinių asmenų aktyvumas 2011 m. III ketvirtį sumažėjo 13,3 proc., juridinių asmenų aktyvumas, priešingai, išaugo net 32,1 proc., o lyginant su 2010 m. III ketvirčiu – net 61,7 proc.
Per 2011 m. III ketvirtį juridiniai asmenys įsigijo 3,78 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, t.y. 10,0 proc. viso perleisto privačios ir valstybinės žemės ploto. Vis dėlto, jų įsigyjamos žemės plotai didėjo ne visur – Pietų Lietuvoje ir aplink Vilnių jie sumažėjo. Vilniaus ir Alytaus apskrityse per ketvirtį perleidžiamo ploto sumažėjo 83,7 ir 74,6 proc., lyginant su 2010 m. – 83,0 ir 85,9 proc. Daugiau nei per pusę sumažėjo perleidžiamo ploto ir Marijampolės bei Tauragės apskrityse (56–63 proc.), tačiau jo buvo perleidžiama daugiau nei 2010 m.
Labiausiai, net 2,4 karto, perleidžiamas plotas padidėjo Šiaulių apskrityje (1,18 tūkst. ha, arba ~31 proc. viso juridinių asmenų nupirkto ploto), aktyvumas taip pat padidėjo Klaipėdos (89,8 proc.) ir Kauno (73,9 proc.) apskrityse, kiek mažiau – Panevėžio (45,0 proc.) ir Utenos (41,1 proc.) apskrityse. Nors Kauno apskrityje juridinių asmenų aktyvumas per ketvirtį ir išaugo, jis dar išliko 18,6 proc. mažesnis nei 2010 m.
Fizinių asmenų aktyvumas labiausiai sumažėjo Klaipėdos aps. (30,9 proc.) bei Šiaulių ir Utenos apskrityse (24,0 ir 21,0 proc.), t.y. ten, kur labai aktyviai pirko juridiniai asmenys, tačiau visose apskrityse buvo įsigyta daugiau žemės nei prieš metus (tik Utenos aps. 2 proc. mažiau). Aktyvumas padidėjo Telšių aps. (14,1 proc.) bei Alytaus ir Marijampolės apskrityse (7,4 ir 6,8 proc.). Pagal bendrą fizinių ir juridinių asmenų įsigytą plotą aktyvumas padidėjo taip pat Telšių ir Alytaus apskrityse (12,7 ir 2,4 proc.) bei Panevėžio aps. (0,3 proc.), o kitur sumažėjo, labiausiai – Klaipėdos aps. (24,3 proc.) bei Vilniaus ir Tauragės apskrityse (18,5 ir 17,3 proc.).
Beveik visose apskrityse buvo ir tokių savivaldybių, kuriose žemės rinkos aktyvumas nepakluso bendrai tendencijai arba išsiskyrė ypač dideliu pokyčiu. Labiausiai tai buvo juntama Marijampolės aps., kurioje rinkos aktyvumas Vilkaviškio r. ir Kalvarijos sav. padidėjo 38,1 ir 64,3 proc., o Šakių r. ir Kazlų Rūdos sav. sumažėjo 30,6 ir 39,6 proc. Alytaus apskrityje taip pat dalyje savivaldybių aktyvumas padidėjo, dalyje – sumažėjo, tačiau pokytis neviršijo 8,9 proc.
Daugumoje Vilniaus aps. savivaldybių rinkos aktyvumas sumažėjo, ypač – Elektrėnų sav., Ukmergės r. ir Šalčininkų r. (39,7–50,7 proc.), tačiau Švenčionių r. jis padidėjo net 73,6 proc. Gretimoje Utenos apskrityje aktyvumas padidėjo tik Utenos r. (20,6 proc.), o didžiausiu kritimu išsiskyrė Ignalinos r. (36,4 proc.).
Vidurio Lietuvoje daugumoje Panevėžio aps. savivaldybių aktyvumas išaugo 16,0–26,5 proc., tačiau Biržų r. ir Kupiškio r. jis sumažėjo net 31,9 ir 40,5 proc. Kauno apskrityje perleidžiamo ploto sumažėjo 11,1 proc., tačiau tą iš esmės nulėmė aktyvumo sumažėjimas Raseinių r. ir Jonavos r. (44,1 ir 47,7 proc.), o Prienų r. aktyvumas, atvirkščiai, išaugo 36,7 proc. Prieštaringai vystėsi rinka ir Šiaulių aps. – daugumoje savivaldybių aktyvumas sumažėjo 17,8–26,4 proc., tačiau Joniškio r. ir Akmenės r. padidėjo 22,3 ir 33,9 proc.
Vakarų Lietuvoje rinkos aktyvumas sumažėjo visose Klaipėdos ir Tauragės apskričių savivaldybėse, ypač – Šilutės r. (36,6 proc.) ir Tauragės r. (41,3 proc.). Vienintelėje Telšių apskrityje aktyvumas padidėjo visose savivaldybėse.
Iš valstybės per 2011 m. III ketvirtį buvo įsigyta 7,33 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba net 38,8 proc. mažiau nei II ketvirtį. Šių sandorių labai sumažėjo visoje Lietuvoje, kiek mažiau tik Šiaulių aps. (3,9 proc.). Valstybinės žemės perleidimai padidėjo tik Alytaus aps., nepasižyminčioje derlingomis žemėmis, net 29,8 proc.
Lyginant su praėjusiu ketvirčiu kai žemė buvo ypač intensyviai įkeičiama, per 2011 m. III ketvirtį įkeistos žemės ūkio paskirties žemės plotas (12,08 tūkst. ha) sumažėjo 50 proc., o įkeistos žemės santykis su perleista privačia ir valstybine žeme sumažėjo iki 31,9 proc., t.y. rinka faktiškai grįžo prie įprastinio jo dydžio. Įkeičiamos žemės plotai padidėjo tik Vilniaus aps. (2,2 proc.) ir Tauragės aps. (28,2 proc.).
 

Šaltinis: VĮ Registrų centras