Nors aktyvumas žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ėmė augti jau 2009 m. pabaigoje, pasikeitusios rinkos krypties tvarumu rinkos dalyviai patikėjo tik po I-ojo 2010 m. pusmečio, dėl ko sekančius 2 pusmečius aktyvumas rinkoje buvo mažesnis. Mat nemažai įsidrąsinusių potencialių pirkėjų, kurių gausėjimą kiek pristabdė 2011 m. dar trejiems metams pratęstas draudimas svetimšaliams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės, dar vylėsi įsigyti sklypus žemesnėmis, „krizinėmis“, kainomis, tačiau rinkos atsigavimu patikėję pardavėjai padidino ir savo prašomos kainos lūkesčius, todėl daugiau buvo linkę palaukti tinkamo pirkėjo nei kiek žymiau nuleisti kainą.
Iki pat 2011 m. III-ojo ketvirčio rinkos aktyvumas palengva kilo banguojančia kreive, tačiau II-ojo pusmečio įvykiai pasaulyje ir Lietuvos bankiniame sektoriuje, netikrumas dėl galimo pasaulio ekonomikų sugrįžimo į recesiją ar euro ateities privertė rinkos dalyvius apsispręsti greičiau dėl žemės pirkimo arba pardavimo. Dėl šios priežasties 2011 m. IV-asis ketvirtis pasižymėjo įspūdingu aktyvumu (45,9 proc. per ketvirtį) – per jį buvo perleista net 44,6 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės (46,5 proc. daugiau nei prieš metus), o II-ojo pusmečio aktyvumas (75,2 tūkst. ha) atitiko rinkos pakilimo metu (2005–2008 m.) buvusį lygį.
Per 2011 m. buvo perleista 136,67 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 12,1 proc. daugiau nei 2010 m., t.y. aktyvumo augimo tempas išliko beveik toks pat kaip ir prieš metus (12,8 proc.). Vis dėlto, pagal perleistą plotą rinka dar nepasiekė 2005–2008 m. buvusio lygio, nors nuo 2008 m. lygio atsiliko nedaug – tik 8,1 proc., o dalyje apskričių jį viršijo – net 17,4 proc. Klaipėdos aps. ir 0,2–2,1 proc. Alytaus, Vilniaus, Telšių apskrityse.
Per metus labiausiai perleidžiamos žemės ūkio paskirties žemės plotas išaugo Panevėžio ir Tauragės apskrityse – 29,3 ir 31,0 proc., mažiausiai – Kauno aps. (0,5 proc.) bei Telšių ir Marijampolės apskrityse – 4,1 ir 5,9 proc., o kitur didėjo 9,9–14,6 proc.
Juridiniai asmenys 2011 m. rinkoje dalyvavo ne taip aktyviai kaip fiziniai. Per metus jie įsigijo 15,21 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba 7,4 proc. daugiau nei 2010 m., tačiau net pusėje apskričių jų įsigyjamos žemės plotai sumažėjo – 9,3 proc. Šiaulių aps. ir 30,2–33,6 proc. Alytaus, Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse. Labiausiai juridinių asmenų įsigyjamas plotas padidėjo Marijampolės (2,52 karto) ir Klaipėdos (2,04 karto) apskrityse, o kitur didėjo mažiau – 58,5 proc. Panevėžio, 37,1 proc. Utenos ir vos 3,9 proc. Vilniaus apskrityse.
Žemės ūkio paskirties žemės rinkos intensyvumas, matuojamas perleistos žemės ploto santykiu su privačia žeme, 2011 m. padidėjo iki 4,4 proc. (2010 m. buvo 4,0 proc.), tačiau dar atsilieka nuo 2007–2008 m. lygio (5–6,6 proc.). Per metus intensyvumas padidėjo visose apskrityse. Sprendžiant pagal šį rodiklį, aktyviausia rinka buvo Klaipėdos (5,9 proc.) ir Vilniaus (5,0 proc.) apskrityse, vangiausia – Alytaus (3,6 proc.) ir Marijampolės (3,8 proc.) apskrityse, o kitur siekė 4,0–4,7 proc.
Galima pastebėti, kad aukštus aktyvumo rezultatus Vakarų Lietuvoje lėmė ypač didelis rinkos intensyvumas Šilutės r. – 9,6 proc. (5,4 tūkst. ha). Didesniu nei vidutinis intensyvumu žemės rinka pasižymėjo ir Kretingos r. (5,5 proc.), taip pat – Pagėgių sav. (5,1 proc.) bei Jurbarko r. (5,8 proc.). Be to, Jurbarko r. per metus perleistos žemės plotas padidėjo net 2,03 karto ir siekė 4,27 tūkst. ha. Aukštesnis nei vidutinis intensyvumas buvo ir Plungės r. bei Mažeikių r. – 5,0 ir 5,4 proc.
Labiausiai perleidžiamas plotas 2011 m. padidėjo Švenčionių r. – net 2,9 karto ir siekė 3,28 tūkst. ha, o rinkos intensyvumas – net 11,8 proc. Rinka suaktyvėjo ir gretimame Ignalinos r., kuriame perleidžiamas plotas padidėjo 54,9 proc., o intensyvumas pasiekė 5,7 proc. Kitose savivaldybėse intensyvumas nedaug skyrėsi nuo šalies vidurkio, pastebimai mažesnis buvo tik daugelyje Vidurio ir Pietų Lietuvos savivaldybių – 3,1–3,9 proc.
Dar labiau nei privačios žemės išaugo iš valstybės įsigyjamos žemės plotai. Per 2011 m. fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje iš valstybės įsigijo 44,11 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba 21,8 proc. daugiau nei 2010 m. Daugiau žemės buvo įsigyta tik 2006 m. (55,24 tūkst. ha). Santykinai labiausiai šie plotai padidėjo Vilniaus aps. – 3,05 karto (3,83 tūkst. ha), ir Utenos aps. – 2,14 karto (6,84 tūkst. ha), kiek mažiau – Alytaus aps. (60,8 proc.), Tauragės ir Panevėžio apskrityse (29,5 ir 32,8 proc.) bei Telšių aps. (20,3 proc.). Labiausiai sumažėjo – Kauno aps. (20,2 proc.) ir Klaipėdos aps. (14,1 proc.), o Šiaulių ir Marijampolės apskrityse – tik 5,8 ir 1,0 proc.
Ypač intensyviu augimu pasižymėjo įkeičiamų plotų dinamika. Įkeičiamos žemės ūkio paskirties žemės plotai per 2011 m. padidėjo net 49,5 proc. ir siekė 67,74 tūkst. ha. Nepaisant tokio veržlaus augimo, įkeičiamos žemės ploto santykis su įsigyjama privačia ir valstybine žeme stabilizavosi ir skirtingais ketvirčiais siekė 31,5–32,9 proc. (tik II ketv. 52,9 proc.). Įkeičiamos žemės plotai per metus labiausiai išaugo Utenos aps. (3,8 karto), Panevėžio aps. (2,5 karto) ir Alytaus aps. (2,2 karto), tačiau sumažėjo Vilniaus aps. (5,3 proc.) bei Telšių ir Tauragės apskrityse (23,3–24,6 proc.).
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
