Žemės ūkio paskirties žemės rinkoms atsigaunant po krizės, aktyvumas jose jau dvejus metus iš eilės didėjo, išlaikydamas panašų augimo tempą – 12,1–12,8. proc. per metus. Dirbamos žemės kainų vidurkis buvo sumažėjęs tik didžiausio nuosmukio metais – 2009 m., bet jau 2010 m. jis viršijo 2008 m. lygį. Per 2010 metus žemės kainų vidurkis padidėjo 12,1 proc., tačiau 2011 m., rinkos dalyviams patikėjus rinkos augimo tvarumu ir didėjant perleidžiamos žemės apimtims, jis išaugo dar daugiau – net 28,6 proc., iki 5 110 Lt/ha.

Faktiškai, 2011 m. pabaigoje dirbamos žemės kainos grįžo į savo įprastines vėžes, įveikdamos 2009–2010 m. atsilikimą. Pirmojo pusmečio apklausų duomenimis, žemės kainos įvairiose kainų grupėse vidutiniškai didėjo tik 7,1 proc., tačiau didelį postūmį joms turėjo suteikti net 46 proc. išaugęs IV-ojo ketvirčio aktyvumas bei pakitusi kokybinė įsigyjamos žemės sudėtis (daugiau perkant geresnės kokybės, bet brangesnę žemę), tad metų pabaigoje dirbamos žemės vidutinės kainos savivaldybėse buvo ~30 proc. didesnės nei prieš metus.

Žiūrint pagal apskritis, vidutinė dirbamos žemės kaina savivaldybėse per metus labiausiai išaugo Vakarų Lietuvos, t.y. Klaipėdos, Telšių ir Tauragės, apskrityse – vidutiniškai 37–38 proc. Vidurio Lietuvoje vidutinės žemės kainos Kauno, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse padidėjo 30–31 proc. Panašiai kainos didėjo ir Utenos apskrityje (~34 proc.). Mažesniu nei vidutinis kainų augimu pasižymėjo Panevėžio ir Vilniaus (24–25 proc.) bei Alytaus (21 proc.) apskritys.

Kainų augimo skirtumai sąlygojo ir tam tikrą jų supanašėjimą bei mažesnius skirtumus tarp regionų. Aiškiai matomas susiformavęs aukštesnių žemės kainų branduolys aplink Kauno r., taip pat jų juosta Vidurio Lietuvos ir Vakarų Lietuvos šiaurinėje dalyje bei pajūryje (5,1–6,5 tūkst. Lt/ha). Vilniaus r. įtaka taip pat daugiau pasireiškė Šiaurės kryptimi, o į Vakarus ir Pietus kainos netgi šiek tiek sumažėjo. Dėmesį patraukia ir supanašėjusios kainos Vakarų Lietuvos bei Rytų Lietuvos ir Panevėžio aps. rajonuose (3,9–4,8 tūkst. Lt/ha). Žemiausios vidutinės kainos liko Alytaus aps. (be Druskininkų sav.), kur jos sudaro vientisą segmentą, ir pavienėse Pagėgių ir Zarasų r. savivaldybėse (2,9–3,5 tūkst. Lt/ha). Geros ir prastos ūkinės vertės žemės kainos nuo žemėlapyje pateikiamų vidutinių skiriasi ~35–40 proc.

Brangiausiai dirbama žemė kainavo Kauno r. ir Birštono sav. (vidutiniškai 8,5 ir 7,8 tūkst. Lt/ha) bei Vilniaus r. ir Elektrėnų sav. (8,0 ir 7,0 tūkst. Lt/ha), kurias stipriai veikia žemės galimo panaudojimo būsto statyboms, komercijai arba rekreacijai veiksniai. Galimybės panaudoti sklypą komercijai (šalia pagrindinių kelių, miestelių) ar ūkininko ūkiui kurti visoje Lietuvoje vertinamos daugmaž panašiai – 9–12 tūkst. Lt/ha, o pigesnėse vietose (daugiausiai – ne didmiesčių apskrityse) ir 6–9 tūkst. Lt/ha. Vaizdingesnėse vietose, prie vandens, patogiose kurti kaimo turizmo sodybą ar įsikurti, žemė įkainojama 13–17 tūkst. Lt/ha, išskirtinėse vietose – ir virš 20 tūkst. Lt/ha. 

Vidutinės ūkinės vertės žemės kainos 2011 m.

Šaltinis: ŽŪMPRIS