Po nepaprastai aktyvaus 2011 m. IV-ojo ketvirčio, kada aktyvumas padidėjo net 45,9 proc., žemės ūkio paskirties žemės rinka išliko tokia pat aktyvi ir metų pradžioje. Per 2012 m. I ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 45,01 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba 0,9 proc. daugiau nei 2011 m. IV-ąjį ketvirtį ir net 62,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Didesnės I-ojo ketvirčio perleidimų apimtys buvo užfiksuotos tik aukščiausio rinkos pakilimo metu, 2006 ir 2007 metais. Visgi, daryti išvadas dėl tokio pat veržlaus rinkos aktyvumo augimo ir 2012 m. dar būtų per anksti, nes yra ir nerimą keliančių ženklų. Vienas jų – tai sumažėjęs juridinių asmenų įsigyjamos žemės plotas. Per ketvirtį jie įsigijo tik 3,05 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba net 36,8 proc. mažiau nei labai aktyvų 2011 m. IV-ąjį ketvirtį ir 18,6 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo metu fiziniai asmenys, kurie labiau nei juridiniai yra linkę pasiduoti vyraujančioms rinkos nuotaikoms, o ne pasikliauti savomis prognozėmis, įsigijo 5,5 proc. didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei 2011 m. IV-ąjį ketvirtį ir net 74,7 proc. didesnį nei prieš metus.
Regioninė perleidimų sudėtis abejonių taip pat neišsklaido. Nors aktyvumas kituose regionuose padidėjo, būtent Vidurio Lietuvoje, kurioje žemės ūkio veikla plėtojama intensyviausiai, privačios žemės ūkio paskirties žemės buvo įsigyta 14,5 proc. mažiau, o valstybinės žemės ūkio paskirties žemės – 10,9 proc. mažiau nei 2011 m. IV-ąjį ketvirtį.
Juridinių asmenų aktyvumas padidėjo tik Vakarų Lietuvoje (0,5 proc. didesnis nei praėjusį ketvirtį ir 5,0 proc. didesnis nei prieš metus), o visur kitur sumažėjo, labiausiai – Rytų Lietuvoje ir aplink Vilnių (52,3 ir 58,5 proc. per ketvirtį). Praktiškai aktyvumas didėjo vienintelėje apskrityje – Telšių (26,1 proc.). Vidurio Lietuvoje, kuriai tenka kiek daugiau nei pusė juridinių asmenų įsigyjamo ploto, aktyvumas buvo 36,3 proc. mažesnis nei 2011 m. IV-ąjį ketvirtį, o lyginant su 2011 m. I-uoju ketvirčiu būtent Šiaulių aps. ir Marijampolės aps. perleidžiamo ploto sumažėjo labiausiai – 49,3 ir 59,6 proc.
Žiūrint į fizinių ir juridinių asmenų sandorius bendrai, paaiškėjo, kad labiausiai perleidžiamos žemės ploto sumažėjo Kauno, Šiaulių ir Tauragės apskrityse – 14,2–17,4 proc., o taip pat Marijampolės aps. – 10,1 proc. Aktyvumas labiausiai, net 64,1 proc., išaugo Telšių aps. ir Utenos aps. (25,9 proc.), o kitur pokytis tesiekė 0,5–2,0 proc.
Išskirtinai aukštus Telšių aps. rodiklius nulėmė vienintelio Mažeikių r. rezultatai. Čia perleidžiamos žemės plotas padidėjo 2,23 karto ir siekė daugiau nei bet kuriame kitame rajone – 3,01 tūkst. ha. Daugumoje kitų Vakarų Lietuvos rajonų ir savivaldybių aktyvumas taip pat didėjo, ypač Pagėgių sav. (92,6 proc.) ir Telšių bei Skuodo rajonuose (52,6–53,2 proc.), tačiau dalyje jų sumažėjo – Klaipėdos ir Tauragės (11,6–12,7 proc.) bei Šilalės (28,6 proc.) ir Kretingos (41,9 proc.). Aktyvumu pasižymėjo ir kai kurios netoli Vilniaus esančios savivaldybės. Nors pačiame Vilniaus mieste perleidžiamos žemės plotas ir sumažėjo (13,6 proc.), Elektrėnų ir Šalčininkų r. savivaldybėse jis padidėjo 76,9 ir 79,1 proc.
Vidurio Lietuvoje aktyvumas labiausiai padidėjo Biržų r. (40,6 proc.) ir Kazlų Rūdos sav. (35,9 proc.), nedaug didėjo Šiaulių, Kauno, Kelmės ir Jonavos rajonuose (1,0–5,2 proc.). Labiausiai perleidžiamo ploto sumažėjo Akmenės, Raseinių ir Pasvalio (33,8–40,7 proc.), mažiausiai – Panevėžio ir Vilkaviškio rajonuose (8,0–10,0 proc.), o kitur – 20,4–28,3 proc.
Rytų Lietuvoje aktyvumas sumažėjo tik Ukmergės r. (8,7 proc.) ir Švenčionių r. (36,1 proc.), o labiausiai padidėjo Molėtų ir Ignalinos rajonuose – 41,3 ir 50,7 proc. Pietų Lietuvoje aktyvumas sumažėjo Prienų r. (11,1 proc.), Marijampolės sav. (15,3 proc.) ir Varėnos r. (44,5 proc.), o labiausiai padidėjo Alytaus r. (36,6 proc.) ir jau minėtame Šalčininkų r.
Iš valstybės įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas beveik nepakito ir siekė 14,53 tūkst. ha, arba vos 0,6 proc. mažiau nei ypač aktyvų 2011 m. IV-ąjį ketvirtį, kada tokios žemės apimtys išaugo 99,4 proc., ir net 42,7 proc. daugiau nei prieš metus. Šie plotai sumažėjo tose apskrityse, kuriose buvo labiausiai, net kelis kartus, padidėję praėjusį ketvirtį – Kauno, Panevėžio ir Utenos (7,1–17,8 proc.), o taip pat Šiaulių aps. (4,5 proc.) ir Telšių aps. (38,3 proc.), kurioje mažėjo jau trečią ketvirtį iš eilės. Iš valstybės įsigyjamos žemės plotai labiausiai padidėjo Vilniaus ir Tauragės apskrityse (63,3 ir 72,0 proc.) ir siekė, atitinkamai, 1,42 ir 1,34 tūkst. ha. Daugiausiai žemės iš valstybės buvo įsigyta Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskrityse – 3,15, 2,63 ir 2,57 tūkst. ha.
Per 2012 m. I-ąjį ketvirtį buvo įkeista 20,23 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, arba 3,7 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį ir net 69,1 proc. daugiau nei prieš metus. Įkeistos žemės santykis su įsigyta privačia ir valstybine žeme šiek tiek padidėjo ir vidutiniškai Lietuvoje siekė 34,0 proc. Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse jis buvo 38,1–43,7 proc., o Šiaulių aps. – net 62,7 proc. Mažiausiai žemė buvo įkeičiama Alytaus aps., kur šis santykis siekė vos 2,5 proc. ir Klaipėdos, Telšių bei Tauragės apskrityse (14,1–19,8 proc.), o Vilniaus ir Utenos apskrityse – 27,3 ir 34,2 proc.
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
