2012 m. I-ąjį ketvirtį tendencijos visose žemės rinkose nepakito ir pratęsė 2011 m. išryškėjusias raidos kryptis. Daugumoje rinkų aktyvumas didėjo.
Per 2011 m. buvo perleista 24,2 tūkst. namų valdų žemės sklypų, arba net 63,3 proc. daugiau nei prieš metus. Panašus sandorių skaičius šioje rinkoje buvo fiksuojamas tik didžiausio rinkos aktyvumo metu, 2004–2005 m. (24,2–24,5 tūkst. sandorių). Kitaip nei žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, aktyvumas čia ėmė didėti ne nuo III-ojo, o jau nuo II-ojo ketvirčio, per kurį išaugo beveik dvigubai ir toliau palaipsniui vis didėjo iki metų galo. Stimulo tam suteikė ne tik atsigaunanti šalies ekonomika, bet ir besikeičianti žemės apmokestinimo tvarka, pagal kurią nuo 2013.01.01 žemės mokestis bus imtas skaičiuoti nuo sklypo vidutinės rinkos kainos, o tarifų dydį lems pačios savivaldybės pasirinkimas, dėl ko žemės mokestis daliai namų valdos sklypų galėtų padidėti (kaip ir sumažėti). Naujieji mokesčių tarifai turėtų būti patvirtinti iki 2012.12.01, o iki tol rinkos dalyvių sprendimus kažkiek lems ir spėliojimai dėl būsimo žemės mokesčio dydžio.
Miško žemės 2011 m. buvo perleista 32,2 tūkst. ha, arba 15,6 ir 15,8 proc. daugiau nei 2009 m. ir 2010 m. Tai beveik atitinka 2006–2007 m. apimtis (vos 0,5–2,1 proc. mažiau), tačiau dar atsilieka nuo 2004–2005 m. lygio (8,8–10,1 proc.). 2012 m. I-ąjį ketvirtį buvo perleista dar 7,8 tūkst. ha miško žemės, arba 2,6 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau 6,8 proc. mažiau nei 2011 m. IV-ąjį ketvirtį (toks sezoninis aktyvumo sumažėjimas būdingas šiai rinkai) ir vis dar 3,5–5,8 proc. mažiau nei pirmaisiais 2006–2007 m. ketvirčiais.
Kitaip nei kitose rinkose, komercinės ir kitoms reikmėms skirtos žemės rinkoje aktyvumas 2011 m. sumažėjo. Per metus ~10,5 tūkst. sandorių buvo perleistas 2,7 tūkst. ha plotas, kas daugmaž atitiko (7,9 ir 8,8 proc. viršijo) 2005 m. lygį. Didžiausias aktyvumas šioje rinkoje buvo užfiksuotas 2007 m. (31,9 tūkst. sandorių), o nuo tada jis tolygiai mažėjo (tik 2010 m. rinka kilstelėjo 14,8 proc. su 18,4 tūkst. sandorių). 2012 m. I-ąjį ketvirtį buvo sudaryta ~2,4 tūkst. sandorių, arba net 48,4 proc., mažiau nei prieš metus, o jais perleistas 631,14 ha plotas (15,8 proc. mažesnis). Sandorių skaičius visoje Lietuvoje labiausiai nukrito per 3 paskutinius 2011 m. ketvirčius, tačiau 2012 m. I-ąjį ketvirtį jis vėl padidėjo, lyginant su praėjusiuoju ketvirčiu, Vidurio Lietuvoje ir, ypač, Pietų Lietuvoje, kurioje buvo tik 8,0 proc. mažesnis nei prieš metus.
Namų valdų žemės rinka. Per 2012 m. I-ąjį ketvirtį buvo perleisti 7707 namų valdų žemės sklypai, arba ~2,4 karto daugiau nei 2011 m. I-ąjį ketvirtį. Vidutinis šiais sandoriais perleidžiamo sklypo plotas, 2011 m. siekęs 14,7 a, sumažėjo iki 13,4 a. Lyginant su 2011 m. IV-uoju ketvirčiu, aktyvumas rinkoje padidėjo dar 3,0 proc., nors paprastai dėl sezoninių svyravimų metų pradžioje jis sumažėja.
Lyginant su 2011 m. I ketvirčiu, labiausiai sandorių skaičius padidėjo Pietų Lietuvoje – 3,8 karto (1300 sandorių), o taip pat Vakarų ir Vidurio Lietuvoje – atitinkamai, 2,7 ir 2,4 karto (1705 ir 2769 sandoriai). Santykinai mažesnis augimas buvo Rytų Lietuvoje ir Vilniuje bei aplink jį – 69,6 proc. ir 79,7 proc. (546 ir 1387 sandoriai), o lyginant su 2011 m. IV-uoju ketvirčiu, šiuose regionuose sandorių netgi sumažėjo (11,7 ir 8,9 proc.).
Daugiausiai namų valdų žemės perleidimo sandorių buvo sudaryta Vilniaus m. savivaldybėje – 908, tačiau didžiausiu augimu pasižymėjo rinka Trakų rajone, kuriame buvo perleisti 486 sklypai, t.y. 8,8 karto daugiau nei prieš metus ir 2,3 karto daugiau nei praėjusį ketvirtį. Vilniaus rajone buvo perleista 430 sklypų, arba 3,1 karto daugiau nei prieš metus, Elektrėnų sav. – 49. Vilniuje bei kituose didmiesčiuose, Kaune ir Klaipėdoje, sandorių skaičius per 2012 m. I-ąjį ketvirtį sumažėjo (7,1, 5,5 ir 17,3 proc.), nors ir buvo didesnis nei prieš metus.
Vakarų Lietuvoje aktyviausiai namų valdų žemės sklypai buvo perkami, o aktyvumas I-ąjį ketvirtį didėjo, netoli jūros ar marių esančiuose Klaipėdos r. (490 sandorių), Kretingos r. (211), Palangos m. (159), Šilutės r. (105), o taip pat Mažeikių r. (181) ir Telšių r. (100). Klaipėdoje buvo perleisti 139 sklypai.
Vidurio Lietuvoje daugiausiai sklypų buvo nupirkta Kauno m. (651) ir Kauno r. (608). Daugiau nei 2011 m. IV-ąjį ketvirtį buvo nupirkta Kauno r., Kėdainių r., taip pat – visoje Šiaulių aps. (ypač – Kelmės r., kuriame sandorių skaičius išaugo 59,6 proc., iki 91), Kazlų Rūdos sav. (50), kurioje sandorių skaičius per ketvirtį išaugo net 2,1 karto, ir Panevėžio r. (145). Panevėžio m. buvo perleisti 169 sklypai (per ketvirtį sumažėjo 7,1 proc.), o Šiaulių m. ir rajone – 121 ir 203.
Pietų Lietuvoje be jau minėto Trakų r. per ketvirtį sandorių skaičius išaugo Alytaus m. ir rajone (61 ir 204 sandoriai), Marijampolės sav. (196) ir Šalčininkų r. (95). Kurortinėje Druskininkų sav. buvo perleista 70 sklypų (34 proc. mažiau), Birštono sav. – 8 (nepakito).
Rytų Lietuvoje daugiausiai sandorių buvo sudaryta Švenčionių r. – 96, tačiau per ketvirtį jų padaugėjo tik Utenos r. (60), Rokiškio r. (68) ir rekreacijai palankiuose Ignalinos ir Zarasų rajonuose – 40 ir 28. Ukmergės r. sandorių skaičius per I-ąjį ketvirtį beveik nepakito (74), o Molėtų r. (50), Anykščių r. (51) ir kitur – sumažėjo 19,4–38,6 proc.
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
