2013 m. spalio mėn. Briuselyje vykusiame 7–ame ECO-PB seminare „Ekologiškų sėklų reglamentavimas“ dalyvavo atstovai iš įvairių ES šalių: SCOF nariai, ES Komisijos atstovai, mokslo institucijų, kontrolės įstaigų atstovai, sėklininkystės kompanijos, ekologiškų sėklų augintojai. Seminaro metu buvo aptariami būdai, kurie paskatintų didesnę ekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos gamybą. Taip pat diskutuota, kaip patobulinti ir suvienodinti nacionalinių teisės aktų nuostatas, kuriomis leidžiama ekologinėje gamyboje sėti neekologiškas sėklas, kaip ES lygmeniu suvienodinti įvairiose ES šalyse įdiegtas ekologiškai sėklai ir augalų dauginamajai medžiagai skirtas duomenų bazes. Seminaro metu buvo pateikta informacija apie ekologiškų sėklų rinkas atskirose šalyse narėse.
Prancūzijoje ekologiškų sėklų tiekėjų daugėja. Rinkoje pakanka paprastųjų kviečių, kvietrugių ir saulėgrąžų sėklų, tačiau labai trūksta ekologiškų daržovių ir uogų sėklų bei vegetatyvinės dauginamosios medžiagos. Vokietijoje per paskutinius metus ekologiškų sėklų bei vegetatyvinės dauginamosios medžiagos kiekis gerokai išaugo, tačiau kilo skandalas dėl ekologiškų sėklų rinkai pateiktų CMS (citoplazminis vyriškas sterilumas) kopūstų ir cikorijų sėklų, nes diskutuojama, ar tokios sėklos iš viso gali būti vadinamos ekologiškomis, kadangi sukuriamos tam tikrais biotechnologiniais metodais. 2012 m. šalyje buvo registruoti 75 ekologiškų sėklų tiekėjai. Belgijoje ekologiškos daržovės sėklai auginamos šiltnamiuose, pvz., paprikos, kopūstai, moliūgai, brokoliai ir kt., tačiau mažmeninėje prekyboje ekologiškų sėklų trūksta. Italijos ekologiškų sėklų rinkoje didžiąją dalį sudaro pašariniai augalai, tačiau pačių ekologiškų sėklų labai trūksta, todėl išduodama labai daug leidimų naudoti neekologišką sėklą (2012 m. išduoti 35 258 leidimai). Graikijos ekologiškų sėklų rinkoje vyrauja javų sėklos ir tik 3 proc. sudaro daržovių sėklos. Šalyje yra keturios nacionalinės ekologiškų javų veislės, kurių sėklų kiekis pakankamas. Rinkai sėklas tiekia 6 vietiniai tiekėjai ir 4 importuotojai. Didžiausi trukdžiai ekologinei sėklininkystei: trūksta lėšų ir fondų moksliniams tyrimams, per mažai ekologiškų sėklų augintojų. Olandijoje ekologiškų sėklų rinkoje vyrauja daržovių sėklos. Šalyje jau 2003 m. patvirtintas nacionalinis teisės aktas, kuriame ekologiškos sėklos suskirstytos į tris kategorijas: I – rūšys, kurioms leidimai niekada neišduodami, II – rūšys ir veislės, kurioms gali būti išduodami leidimai, jeigu duomenų bazėje nėra tokių sėklų, ir III – rūšys, kurioms leidimo iš viso nereikia. 2006 m. I kategorijai buvo priskirtos salotos, 2007 m. šiai kategorijai jau buvo priskirtos svogūnų bei raudonųjų dobilų sėklos, 2008 m. šį sąrašą papildė bulvės, o 2011 m. jau įtrauktos ir braškės. Šiais metais vyksta diskusijos dėl špinatų. Sėkmę ekologinėje sėklininkystėje nulėmė pačių ūkininkų parama bei mokslininkų indėlis. Tai leidžia plėsti rinkas, kurti naujas veisles. Olandija viena iš šalių, kurios ypatingai siekia duomenų bazių suvienodinimo ES mastu, kad būtų sudarytos galimybės savo sėklas platinti per kitų šalių nacionalines ekologiškų sėklų duomenų bazes. Lenkijoje iš viso yra 32 ekologiškų sėklų tiekėjai. Iš jų 5 rinkai tiekia daržovių, o kiti pašarinių augalų ir javų sėklą. Ekologiškos sėklos labai trūksta, todėl auga leidimų naudoti neekologišką sėklą skaičius. Labai panaši situacija yra ir Vengrijoje.
Lietuvoje, kaip ir kitose naujose ES šalyse narėse, ekologiškų sėklų rinkoje labai trūksta. Aktyvių sėklų tiekėjų yra tik 4–5. Vyrauja javai, o blogiausia situacija yra su daržovių ekologiškomis sėklomis bei vegetatyvine sodinamąja medžiaga.
 

Šaltinis: ŽŪIKVC (ŽŪMPRIS)
Parengė A. Ramaškevičienė, tel. (8~37) 39 72 91