2007 m. ES remiamų augalų sėklinių pasėlių aprobuota 5 439,89 ha (aprobavimui pateiktas plotas sudarė 5 892,15 ha, iš jų neaprobuota 452,26 ha). Palyginti su 2006 m., ES remiamų augalų sėkliniai pasėliai padidėjo 20 % (2006 m. – sudarė 4 521,004 ha), o, palyginti su 2005 m., – net 52 %. Labiausiai padidėjo pievinių miglių (86 %), tikrųjų eraičinų (79 %) ir mėlynžiedžių liucernų (63 %) sėkliniai plotai. Žirnių ir raudonųjų dobilų pasėliai padidėjo 56–57 %. Gerokai išaugo ir Bušo svidrių (47 %) sėklinių pasėlių plotai, nuo 24,97 ha (2006 m.) iki 36,66 ha (2007 m.), tačiau linų sėklinių pasėlių šiais metais vėl sumažėjo. Aprobuoti tik pluoštinių linų sėkliniai pasėliai, kurių plotas buvo net 68 % mažesnis negu 2006 m. ir sudarė tik 26,39 ha. Šiais metais keturis kartus sumažėjo lauko pupų sėkliniai pasėliai, sėjamųjų vikių plotai sumažėjo beveik 60 %, o tarpgentinių hibridų – 89 %.
Nors ES remiamų augalų sėkliniai pasėliai kasmet didėja, tačiau gautas sėklų derlius 2006 m., palyginti su 2005 m., buvo 56% mažesnis, o palyginti su prognozuotu, net 77% mažesnis. Iš viso 2006 m. užauginta 889,254 t, o 2005 m. – 2 042,05 t ES remiamų augalų sėklų. Tokia sudėtinga situacija sėklininkystėje susidarė dėl labai nepalankių klimatinių sąlygų 2006 m. augalų vegetacijos laikotarpiu: šalto pavasario, sausrų pirmoje vasaros pusėje ir liūčių antroje. Daugumos augalų sėklų derlius vos siekė 10–30 %, o vikių ir pupų tik 3–5 % planuoto derliaus. Tai nulėmė, kad nemažai sėklų teko įsivežti iš užsienio, pavyzdžiui, tarpgentinių hibridų, raudonųjų eraičinų, baltųjų ir rausvųjų dobilų, mėlynžiedžių liucernų ir kitų. Sėklų atsargos 2006–2007 sėklų prekybinių metų pabaigoje sudarė 6,675 t ir buvo 95 % mažesnės lyginant su 2005–2006 m.