Švedija yra viena iš ekologinės žemdirbystės pradininkių. Pirmieji ūkiai taikantys tausojančią žemdirbystės sistemą Švedijoje įsikūrė apie 1940 m. Pirmasis ekologinis ūkis įregistruotas 1960 m. Nuo 1980 m. šioje šalyje jau susikūrė ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių organizacijos.  Per tokį ilgą laikotarpį Švedijoje susiklostė ir gilios tokio ūkininkavimo tradicijos, kurios atsispindi ir sėklininkystės sistemoje.Švedijoje 2006 m. ekologiniuose ūkiuose sėti neekologišką sėklą  išduoti tik 27 leidimai. Tai rodo, kad šalyje ekologinė sėklininkystė yra pakankamai išvystyta ir naudoti neekologiškas sėklas ekologiniuose ūkiuose nėra poreikio. Suomijoje svarbiausia žemdirbystės sritis yra gyvulininkystė. Be to, dėl atšiauraus klimato, dauguma kitose Europos šalyse sukurtų augalų veislių negali prisitaikyti.  2006 m. naudoti neekologišką sėklą ekologiniuose ūkiuose iš viso išduoti 1 258 leidimai, o ir auginamų augalų rūšių sąrašas yra labai trumpas. Daugiausia leidimų išduota pašarinių augalų sėkloms. Estijoje ekologinė žemdirbystė pradėjo vystytis tik apie 1990 m. todėl dar nėra susiformavusių tradicijų tokios žemdirbystės sistemoje, o tuo pačiu ir sėklininkystėje. Estijos geografinė padėtis taip pat nulemia tam tikrus apribojimus veislių bei rūšių pasirinkimui. Iš viso 2006 m. naudoti neekologišką sėklą buvo išduoti 1 320 leidimai. Daugiausia leidimų, kaip ir Suomijoje išduota pašariniams augalams. Lietuvoje ekologinė sėklininkystė skaičiuoja antrą dešimtmetį. Nors ekologinių ūkių skaičius labai sparčiai auga, ekologiškų sėklų pasiūla yra labai maža. Iš viso 2006 m. ekologiniuose ūkiuose naudoti neekologišką sėklą buvo išduoti 1 207 leidimai. Nuo 2006 m., pradėjus Lietuvoje veikti ekologiškų sėklų duomenų bazei, pradėta vykdyti ir tokių sėklų apskaita. Nors registruojamų duomenų bazėje ekologiškų sėklų kiekis pirmaisiais 2007 m. mėnesiais yra gerokai didesnis negu 2006 m., tačiau rinkoje pasiūla vis tiek labai maža. Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje ekologinė žemdirbystė yra gerai išvystyta ir vis dar besiplečianti. Susiformavusi ekologinių produktų rinka.  Ekologiškų sėklų rinka taip pat yra susiformavusi, nors bendrojoje sėklų rinkoje ji sudaro nedidelę dalį. Daugelyje Europos valstybių senbuvių tiek chemizuotą, tiek ir ekologinę augalų selekciją ir sėklininkystę valdo didieji sėklininkystės koncernai, kurie daug dėmesio ir lėšų skiria naujų veislių selekcijai. Vis tik didžiausia veislių pasiūla yra skirta chemizuotai žemdirbystės sistemai. 2006 m. ekologiniams ūkiams naudoti neekologiškas sėklas Didžiojoje Britanijoje iš viso buvo išduoti 8 417, o Vokietijoje – 7 741 leidimai. Ekologinė sėklininkystė išsilaiko todėl, kad šiuo verslu užsiima dauguma pereinamojo laikotarpio ūkių. Sėkla laikoma ekologiška, jeigu vieną augalo generaciją jis buvo auginamas ekologinio ūkininkavimo sąlygomis. Be to, už ekologišką sėklą žemdirbiai jau pirmais metais gauna didesnį pelną. Tuo tarpu norint, kad kita žemės ūkio produkcija įgautų ekologinį statusą, laukui, kuriame bus auginami augalai, būtinai turi būti pasibaigęs pereinamasis laikotarpis, kuris trunka du metus. Pritaikius tokią ekologinės sėklininkystės sistemą Lietuvoje situacija su ekologiškomis sėklomis pagerėtų. Tačiau iniciatyvą čia turėtų parodyti ir sėklininkyste Lietuvoje užsiimančios didžiosios įmonės.

Pastaba: lentelėje pateikti tik leidimų išduotų lauko augalų sėklai skaičius.