Dėl labai šaltos žiemos ūkininkai skaičiuoja nuostolius. Sėdami daugiau pietų kraštams skirtas veisles žemdirbiai patys rizikavo, tikėdamiesi didesnio pelno, tačiau šiemet ši rizika nepateisino lūkesčių.
Dar spaudžiant žiemos šalčiams specialistai prognozavo, kad dėl labai žemos temperatūros, kuri krito iki 30 laipsnių šalčio, gali iššalti žiemkenčiai ir rapsai. Ypač kai kurių importinių veislių, kurias pastaruoju metu labai pamėgo Lietuvos žemdirbiai.
Apytiksliais duomenimis, išmirko, nušalo ar kitaip dėl žiemos nukentėjo žieminės žemės ūkio kultūros - kviečiai, rapsas. Ūkininkams tenka šiuos plotus atsėti vasarojumi. Apytiksliais duomenimis, Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose yra iššalę apie 80 proc. tiek rapsų, tiek ir žieminių miežių, kurie nėra populiarūs, pasėlių. Kiek mažiau nukentėjo didžiausius plotus Sūduvoje užimantys žieminiai kviečiai. Jų iššalo 20-30 proc. pasėlių. Tačiau kai kuriose Vilkaviškio rajono vietovėse yra žuvę ir apie 80 proc. žieminių kviečių.
Vis dar skaičiuojant šaltos žiemos padarytus nuostolius ir žuvusių pasėlių plotus, imta svarstyti, ar jiems atsėti užteks paruoštų sėklų.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet auginama per 900 tūkst. ha įvairių rūšių javų, pernai buvo pasėta 109 tūkst. ha rapsų. Kaip žinome, šalies žemdirbiai ne itin domisi aukštos kokybės sertifikuotomis sėklomis -jomis apsėjama tik 10-12 proc. visų javų pasėlių. Tai - mažiausias rodiklis iš visų 25 Europos Sąjungos šalių. Daugelis žemdirbių laukus apsėja pačių paruošta, kartais neaiškios kokybės, nesertifikuota sėkla. Kiek tokios "sėklos" yra, niekas apskaitos neveda. Kas kita sėklininkystės ūkiuose ir firmose ruošiama sėkla. Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA), šiam pavasariui asociacijos nariai buvo paruošę 5,01 tūkst. t vasarinių kviečių, 12,65 tūkst. t miežių, 0,87 tūkst. t avižų, 1,46 tūkst. t žirnių, 342 t pupų, 296 t vikių, 149"t lubinų, 1461 grikių, 664 t rapsų sėklų. LSA narių, kurių yra 79, tai - stambiausios sėklininkystės firmos, žemės ūkio bendrovės ir ūkininkų ūkiai, turimos sėklos sudaro apie 80 proc. viso šalyje kasmet paruošiamo sertifikuotų sėklų kiekio. LSA direktorius Julius Grašys, kasdien bendraujantis su asociacijos nariais, teigia, kad šiuo metu sertifikuotų sėklų stygiaus nejuntama. "Miežių ir vasarinių rapsų yra nemažai, visų gal nė neišpirks. Vienoje firmoje ir kai kuriuose sėklininkystės ūkiuose dar galima gauti ir vasarinių kviečių", - sakė J. Grašys. Šį pavasarį jaučiama didesnė vikių, avižų, pupų sėklų paklausa, tačiau jos nelėmė iššalusių žieminių pasėlių atsėjimo būtinybė. Pašarinių augalų sėklų didėjantį poreikį, manoma, lemia gyvulininkystės ūkių plėtra.