Žemės ūkio ministerijoje balandžio 11 d. ŽŪM pareigūnai, šalies mokslininkai, Valstybinės augalų apsaugos (VAAT), Valstybinės sėklos ir grūdų (VSGT) tarnybų, Valstybinio augalų veislių tyrimo centro vadovai ir specialistai, Lietuvos sėklininkystės asociacijos, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovai, sėklinių ir maistinių bulvių augintojai susirinko aptarti bulvių žiedinio puvinio sunaikinimo galimybių, meristeminės bulvių sėklininkystės atkūrimo, bulvių sėklos sertifikavimo ir nacionalinės paramos bulvių augintojams problemų.

Bulvių žiedinio puvinio sunaikinimo galimybės

Pasak ŽUM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Petro Zablockio, virusų pažeidimai bus nustatomi aprobacijos metu pagal tam tikrus pasėliuose užfiksuotus požymius. Palyginti su 2004 m. derliaus sėklinėmis bulvėmis, dabar šių pažeidimų sumažėjo beveik tris kartus, tačiau problemų dėl virusų vis dar pasitaiko. Norima pasiekti, kad per 3-4 metus sėklinių bulvių pasėliuose būtų pasiektas toks fitosanitarinis fonas, jog sėklą būtų galima realizuoti ES rinkose.

Pasak P. Zablockio, šiuo metu nemažai problemų kyla su maistinėmis bulvėmis. Daugelis augintojų turi realizacijos sutartis su prekybos centrais, nors, kaip nustatyta, 1 033 t maistinių bulvių yra užkrėstos žiediniu puviniu ir stiebiniais nematodais. Tokios bulvės turi būti sunaikintos. P. Zablockis pabrėžė, kad apie 400 t bulvių galėtų būti perdirbtos į krakmolą, o likusioji dalis - sunaikinta (bulves reikia supilti į gilesnę kaip metro duobę, užpilti tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir užkasti). Sprendimą, kiek bulvių perdirbti, o kiek sunaikinti, pateiks VAAT.

P. Zablockis atkreipė dėmesį, kad šiemet maistinės bulvės, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, pabrango beveik 80 proc. - nuo 430 iki 800 Lt/t. Pasak jo, pardavimui maistinių bulvių yra likę nedaug, apie 3 tūkst. t. Todėl tiems, kurių turimos maistinės bulvės yra užkrėstos ir turi būti sunaikintos, dalis nuostolių bus kompensuojama. P. Zablockis sakė manantis, kad patys augintojai turėtų pasiskaičiuoti, kas jiems naudingiau - bulves sunaikinti ar vežti į krakmolo fabriką, nes tuomet dar reikia įvertinti ir transporto išlaidas. Tiems, kurie augina bulves netoli nuo AB “Amrbraziškių krakmolas”, labiau apsimokėtų jas perdirbti į krakmolą.

Pagal 2003 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimą, sunaikinant bulves, kompensuojama 90 proc. normatyvinės jų kainos (normatyvinė kaina – 0,8 Lt/kg). Kaina nustatyta pagal 2006 m. kovo 20 d. Agro rinkos oficialų statistinį leidinį.

Meristeminės bulvių sėklininkystės sistemos atkūrimas

Pradinė bulvių sėklininkystė Lietuvoje nutrūko, kai 2001 m. bankrutavo vienintelė bulvių meristeminę sėklininkystę plėtojusi įstaiga UAB ,,Meristema“. Susidarius kritinei situacijai, Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą iš naujo pradėti meristeminių bulvių biotechnologinį dauginimą Žemdirbystės instituto Vokės filiale. Bulvių biotechnologijos laboratorija Vokės filiale veiklą pradėjo 2003 m. Ji augina pradinės grandies (superelitinės kategorijos) bulves, kurių veislės yra atsparesnės virusams negu ES šalių veislės.

Šiemet superelitinės (m2) kategorijos lietuviškų veislių ,,Goda“, ,,Venta“, ,,Rasa“, ,,Aista“ bulvių sėkla bus perduota dauginti ūkininkui P. Vasiliauskui (Klaipėdos r.), nes, pasak P. Zablockio, pajūrio zona yra tam tinkamiausia. Klaipėdiečio ūkyje, 5 ha plote, žadama išauginti apie 100 t superelitinių lietuviškų veislių sėklinių bulvių. Sėkliniams plotams būtina įrengti apsaugines zonas, kad kenkėjai nesugadintų augalų.

ŽŪM pareigūnas pabrėžė, kad artimiausiu metu bus siekiama atgaivinti virusų vystymosi stebėjimus, o sėklininkystės ūkius informuoti apie jų invazijas.

Pasak P. Zablockio, šiemet bus parengta šalies bulvininkystės plėtros programa. Programai skirtos lėšos atiteks sėklininkystės plėtrai ir meristeminėms sėklinėms bulvėms dauginti, kad šalyje netrūktų labai ankstyvų veislių sėklos.

Bulvių sėklos sertifikavimas

Remiantis statistikos duomenimis, 2005 m. bulvių plotas sudarė 66,9 tūkst. ha (deklaruotas plotas – 35,0 tūkst. ha), Pernai prikasta 817,0 tūkst. t bulvių, derlingumas - 12,2 t/ha. Šiuo metu Lietuvoje Valstybinė sėklų ir gūdų tarnyba yra atestavusi 9 sėklinių bulvių augintojus, aprobuota 148 ha sėklinių bulvių pasėlių.

Didžiausią pavojų bulvių sėklininkystei Lietuvoje kelia derliaus pažeidimai virusinėmis ligomis. Įvertinus virusų kiekį, nustatytą 2005 m. aprobacijos metu, elitinės ir sertifikuotos kategorijos sėklinių bulvių siuntas tiekti į rinką Lietuvos Respublikos teritorijoje leista iki 2006 m. birželio 1 d. (2006 m. balandžio 5 d. žemės ūkio ministro įsakymas, Nr. 3D-136).

Lietuvoje užaugintos sertifikuotos bulvių sėklos yra 3 500 tonų, dar apie 2 000 tonų numatyta įsigyti iš ES šalių. Šiuo metu sėklinių bulvių augintojai ir jomis prekiaujančios firmos dar turi apie 700 tonų iš Vokietijos ir Olandijos įvežtų sertifikuotų sėklinių bulvių rezervą.

Nacionalinė parama bulvių augintojams

Už įsigytą ir pasodintą sertifikuotą sėklą 2006 m. parama išlieka tokia pati, kaip ir pernai – už elitinės sėklos toną – 450 Lt/t, už sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėklą – 300 Lt/t. Tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius 2006 m. – apie 174 Lt/h. ES remia tik krakmolo gamybai skirtas bulves.

Kenksmingų organizmų paieškai (bulvių virusų tyrimams) Valstybinei augalų apsaugos tarnybai 2006 m. iš biudžeto yra skirtos lėšos ir už virusų tyrimus patiems ūkininkams mokėti nereikės.

P. Zablockis patikino, kad tiesioginės išmokos už deklaruotus plotus išliks ir 2007 m.