Kovo 6 d. Žemės ūkio rūmuose vyko ekologinės gamybos komiteto posėdis, kuriame buvo aptartos ekologinės sėklininkystės problemos. Artėjant sėjai vienas iš pagrindinių rūpesčių, užklupusių ekologiška žemdirbyste besiverčiančius žemdirbius, kur gauti ekologiškos sėklos. Nuo 2006 m. sausio 1 d. Lietuva privalo vykdyti Europos Komisijos reglamentą Nr. 2092/91 ir ekologinės gamybos ūkiuose sėjai naudoti tik ekologiškas sėklas.
Kad palengvinti ūkininkams ekologinės sėklos paieškas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tinklapyje jau veikia ekologiškų sėklų duomenų bazė. Tačiau iš 16 užregistruotų respondentų duomenis bazei yra pateikę tik trys. Kaip rodo augintojų apklausos, dauguma sėklininkų sėklas dar tik valo arba yra jas pateikę Valstybinei sėklų grūdų tarnybai sertifikavimui. Todėl tikimasi, kad kovo mėn. pabaigoje duomenų apie parduodamą ekologišką sėkla turėtų būti daugiau. Tačiau bet kuriuo atveju pilno asortimento ekologiškų sėklų tikrai nebus.
Tokia sudėtinga situacija ekologinėje sėklininkystėje yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, tame tarpe ir šalyse senbuvėse. Todėl tuo atveju, kai ekologiškų sėklų duomenų bazėje nėra duomenų apie pageidaujamą sėklą, ūkininkai gali kreiptis į sertifikuojančią instituciją su prašymu leisti sėjai naudoti neekologiškai išaugintą sėklą (šiuo metu šią funkciją Lietuvoje atlieka Ekoagros).
Dauguma ūkininkų tikėjosi, kad galės sėjai naudoti ekologiškai išaugintus grūdus, kuriuos nusipirks iš kaimyninių ekologinių ūkių. Tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei Ekoagros atstovai teigė,kad išimčių tikėtis neverta – į rinką gali būti tiekiama tik sertifikuota ekologiška sėkla (Europos Komisijos reglamente Nr. 1452/2003 išimčių nenumatyta). Ekologiniai ne sėklininkystės ūkiai negali parduoti užaugintų grūdų kitam ūkiui kaip sėklų. Sėti galima tik savo ekologiniame ūkyje išaugintą produkciją. Dar lieka galimybė atsivežti ekologiškos sėklos iš užsienio, arba gavus leidimą iš Ekoagros sėjai, naudoti tradicinės sėklininkystės metodais paruoštą sertifikuotą sėklą.
ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius pripažino, kad situacija sudėtinga, nes ekologiškos sėklos tikrai trūksta. Jis pridūrė, kad būtina kurti naujus ekologinės sėklininkystės ūkius, nes sėklų poreikis didės, o pagrindinės nuostatos ir po 2009 m. tikriausiai nesikeis.
Ūkininkai skundėsi, kad labai sunku gauti aukštų reprodukcijų sėklų dauginimui, tačiau posėdyje dalyvavę Valstybinės sėklų ir gūdų tarnybos sėklų skyriaus vedėja Marija Aleknovič ir specializuotų sėklininkystės firmų atstovai aiškino, kad tokia situacija yra todėl, kad dauguma veislių turi teisinę apsaugą ir, norint ją dauginti, reikia turėti licencinę sutartį, o mokesčiai selekcininkams yra dideli ir ne visi ūkininkai gali juos sumokėti. Bendrovės „Agrolitpa“ direktorius Virginijus Kliučininkas teigė, kad nė vienoje ES šalyje žemdirbiai netiekia pagrindinės sėklos kiekio į rinką. Tai yra specializuotų sėklininkystės firmų darbas. Firmos gali organizuoti bet kokių reikiamų sėklų auginimą arba atvežti jas iš užsienio, tačiau ūkininkai turėtų kooperuotis ir teikti užsakymus didelėms sėklos partijoms.
Dar vienas ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų rūpestis, kaip pasirinkti veisles, tinkamas auginti ekologiniuose ūkiuose. Nors tokie veislių tyrimai Lietuvoje yra atliekami Žemės ūkio universitete ir Žemdirbystės instituto bandymų stotyse, tačiau gauti rezultatai gana prieštaringi. Kaip paaiškino LŽŪU prof. Algirdas Sliesaravičius, tai lemia ne tik labai skirtingas dirvožemis, bet ir visas kompleksas auginimui naudojamų priemonių (trąšos, augalų apsaugos priemonės, žemės dirbimas ir kt.). Jam pritarė ir LSDI daržovių selekcijos sektoriaus vedėja Rasa Karklelienė, LŽI selekcininkas Antanas Svirskis, kurie ragino auginti lietuviškas lauko augalų ir daržovių veisles, nes jos labiau prisitaikiusios prie šalies klimato sąlygų.