Remiantis Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos (VSGT) ataskaitomis 2004 metais didžiausius aprobuotus sėklinių pasėlių plotus užėmė žieminių ir vasarinių javų pasėliai - iš viso 10158,74 ha. Tačiau lietuviškos augalų veislės nuo bendro pasėlių ploto sudarė tik apie 20%. Kadangi kvietrugių, žieminių miežių bei vasarinių kviečių selekcija Lietuvoje nevyksta, tai šių augalų sėklinius pasėlius užėmė tik užsieninės veislės.
Didžiausi aprobuotų sėklinių pasėlių plotai (4798,08 ha) 2004 metais buvo žieminių kviečių, iš kurių lietuviškos veislės sudarė 17% nuo viso aprobuoto ploto. Daugiausiai sėklai auginta vokiškos veislės Zentos žieminių kviečių, kurių bendras plotas buvo per 1156 ha. Iš lietuviškų veislų daugiausiai (beveik 662 ha) buvo auginta kviečių Širvinta 1.
Antroje vietoje pagal užimamą bendrą sėklinių pasėlių plotą buvo vasariniai miežiai - 3475,59 ha. Iš jų beveik trečdalį (28%) užėmė lietuviškos miežių veislės. Didžiausi aprobuotų sėklinių pasėlių plotai (876 ha) buvo vokiškos salyklinių miežių veislės Barke. Iš lietuviškų veislių daugiausiai auginta Ūla veislės miežių – daugiau negu 563 ha.
Rugių sėkliniuose pasėliuose lietuviškų veislių buvo auginta net 85% nuo viso aprobuoto pasėlių ploto (152,72 ha). Didžiausius plotus užėmė lietuviška veislė Duoniai – 105,6 ha. Avižų aprobuotuose sėkliniuose pasėliuose lietuviškos veislės sudarė iki 42% (bendras pasėlių plotas - 202,54 ha). Daugiausiai buvo auginta lietuviškos avižų veislės Jaugila – 65,67 ha.
Kiek kitokia padėtis su ankštiniais javais. Didžiausi 2004 m. aprobuoti ankštinių javų pasėlių plotai buvo žirnių (424,49 ha), tačiau lietuviškos veislės iš jų sudarė tik vos 3%. Daugiausiai auginta Danijoje sukurtos veislės Eiffel žirnių – 118,6 ha. Tačiau kitų ankštinių javų, pvz.: sėjamųjų vikių; pupų; siauralapių lubinų, sėklai auginamos tik lietuviškos veislės. Iš viso 2004 metais buvo aprobuota 129,06 ha.