ES naujųjų šalių (ES-10) išauginamų daržovių dalis sudaro 22 proc. visų ES išauginamų daržovių. Pastaraisiais metais ES bendras daržovių derlius sudarė 62–67 mln. t, iš to skaičiaus ES-10 – 13–15 mln. t.
Naujosiose šalyse narėse daugiausia daržovių išauginama Lenkijoje (5,3–6,0 mln. t), Rumunijoje (3,3–4,0 mln. t), Vengrijoje (1,5–1,8 mln. t) ir Bulgarijoje (apie 800 tūkst. t). Čekija ir Lietuva išaugina apie 250 tūkst. t, o Slovakijos, Slovėnijos, Latvijos ir Estijos daržovių derliai nesiekia 200 tūkst. t. Pastarosios šešios šalys įtakos užsienio rinkoms beveik neturi.
Svarbiausias vaidmuo užsienio rinkose atitenka Lenkijai ir Vengrijai, tačiau oficialiose suvestinėse Vidurio ir Rytų Europos šalių šviežių daržovių užsienio prekybos apimtys iki 2008 m. buvo labai mažos ir pradėjo pastebimai didėti tik 2009 m.
Lenkijos lauko daržininkystėje pagrindinės daržovės yra žiediniai kopūstai, morkos ir svogūnai. Tačiau Vakarų Europos rinkoje vis didesnę paklausą turi šalyje išaugintos salotos ir porai. Ekspertų vertinimu, 2009 m. Lenkijos lauko daržovių derlius gali būti apie 4 proc. didesnis nei 2008 m. Be lauko daržovių, Lenkija palyginti daug išaugina šiltnamių daržovių (apie 800 tūkst. t) ir pievagrybių (2008 m. – 210 tūkst. t). Šiltnamių daržovių auginimo apimtys iš lėto didėja. Pievagrybių didžioji dalis yra auginama eksportui.
Kiekvienais metais Lenkijos daržovių perdirbimo įmonių pagaminama produkcija sudaro apie 1 mln. t. Apie 50 proc. šios produkcijos yra šaldytos daržovės. Jų dalis perdirbtų daržovių produktų struktūroje pastaraisiais metais stabiliai didėja. Apie pusę visų perdirbtų produktų Lenkija eksportuoja. Nors eksportuojami panašūs šviežių ir perdirbtų daržovių kiekiai (apie 500 tūkst. t), trečdaliu didesnės pajamos gaunamos už perdirbtą produkciją.
Daugiausia Lenkija eksportuoja svogūnų (2008 m. – 145 tūkst. t). Į Vakarų Europos šalis dažniausiai eksportuojami lupti svogūnai, į Rytų Europos šalis – nelupti.
Pomidorų ir pievagrybių eksportas daugiau yra nukreiptas į Vakarų Europos šalis.
Nors Vengrija išaugina mažiau daržovių nei Rumunija, tačiau jos produkcija yra labiau integruota į ES rinką. Nepaisant to, pastarąjį dešimtmetį Vengrijoje mažiau išauginama bei eksportuojama daržovių. Pagrindinė eksportuojama daržovė – geltonoji paprika (25–30 tūkst. t).
2008 m. iš 1,7 mln. t išauginto daržovių derliaus, apie 700 tūkst. t buvo perdirbta. Didesnę perdirbtų daržovių dalį sudarė saldieji kukurūzai. Šviežiam vartojimui daugiausia išauginta arbūzų (205,5 tūkst. t). Šiltnamių produkcija (pomidorai ir paprika) sudarė apie 400 tūkst. t. Eksportuota buvo tik 65 tūkst. t daržovių, o importuota – 130 tūkst. t.
Beveik visos Rumunijoje ir Bulgarijoje išaugintos daržovės yra sunaudojamos vidaus rinkoje. Eurostato duomenimis, 2008 m. Bulgarija eksportavo 20 tūkst. t (daugiausia ekologiškus agurkus), o Rumunija – 14 tūkst. t šviežių daržovių.  Šių šalių šviežių daržovių importo apimtys viršija eksportą. Daugiausia daržovių importuojama iš Turkijos. 2008 m. Bulgarija iš Turkijos importavo 36 tūkst. t pomidorų, 24 tūkst. t svogūnų bei keletą tūkstančių tonų morkų. Rumunija įsivežė 30 tūkst. t pomidorų.
Žlugus komunistinei santvarkai, Čekijoje pradėjo stipriai mažėti daržovių auginimo apimtys ir stabilizavosi tik po įstojimo į ES. Didžioji dalis daržovių auginama vidaus rinkai. 2008 m. iš 275 tūkst. t išaugintų daržovių prekinė produkcija sudarė 200 tūkst. t. Daugiausia išauginama morkų ir svogūnų. Čekijoje tradiciškai daug auginama šakninių petražolių (iki 500 ha). Po įstojimo į ES Čekija tapo svarbia rinka daržo-vių eksportuotojams. Per paskutinius ketverius metus, šviežių daržovių importas išaugo nuo 80 iki 440 tūkst. t.

Pagal Agra Europe parengė Z. Cironkienė,  tel.: (8-37) 397449