Danijoje penktadienį (gruodžio 18 d.) po 31 valandų derybų maratono, baigėsi didžiausia pasaulio istorijoje Jungtinių tautų klimato kaitos konferencija (JTKKK), kurioje buvo aptarinėjamos priemonės, galinčios padėti sustabdyti katastrofišką žemės klimato kaitą. Gruodžio 19 d. buvo suformuluotas Kopenhagos susitarimas ir pasiektas kompromisas dėl šalių veiksmų siekiant sumažinti oro taršą, tačiau teisiškai neįpareigojantis nei vienos narės imtis prevencinių veiksmų.
Pagal skubotai sudarytą Kopenhagos susitarimą, apie 30 mlrd. dolerių parama bus skirta besivystančioms šalims kovoje su kenksmingomis dujų emisijomis per ateinančius trejus metus, iki 2020 m. planuojama padidinti paramą iki 100 mlrd. dolerių per metus. Pagal Kopenhagos susitarimą, šalys pasirašiusios jį, turės deklaruoti savo nacionalinius tikslus kenksmingų dujų emisijos mažinimui, tačiau teisiškai to daryti nebus įpareigotos. Šių šalių klimato taršos prevencinės priemonės ir tikslai bus vertinami tarptautinės komisijos.
Remiantis Danijos dienraščio „Politiken“ duomenimis, 188 šalys ketina pasirašyti šią sutartį, penkios šalys - Bolivija, Kuba, Nikaragva, Sudanas ir Venesuela – artimiausiu metu to daryti neketina.
Remiantis Alden Maerio (Alden Meyer) iš suinteresuotų mokslininkų sąjungos (UCS), konferencijoje sukurto Kopenhagos susitarimo tikslai aiškiai netenkina visuomenės keliamų lūkesčių ir dokumente siūlomų prevencinių veiksnių nepakanka, siekiant išlaikyti temperatūros padidėjimą ne daugiau 2°C. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupė (TKKG) sieja maksimalų 2°C temperatūros padidėjimą su anglies dioksido koncentracija atmosferoje, kuri turėtų būti mažesnė nei 450 milijoninės dalys. NASA klimato poveikio tyrėja Sintia Rosenzveig (Cynthia Rosenzweig) teigia, jog viršijus šį rodiklį galimi katastrofiški padariniai.
Tačiau, pasak Kinijos užsienio ministro Yang Jiechi, Tarptautinės klimato kaitos konferencijos, kurioje dalyvavo daugiau nei 115 šalių vadovai, rezultatai yra teigiami ir labai svarbūs. Yang teigė, konferencija palaikė bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principą, iškeltą Kyoto protokole, ir padarė pirmąjį žingsnį skatinant privalomus išmetamų teršalų mažinimo veiksmus išsivysčiusiose šalyse ir savanoriško mažinimo besivystančiose šalyse. Pasak Yang, besivystančios ir išsivysčiusios šalys labai skiriasi praeities ir dabartineis klimato taršos lygiais bei prevencinėmis priemonėmis, ir bendru išsivystimo lygiu, todėl jos turėtų prisiimti skirtingo lygio atsakomybes ir įsipareigojimus mažinat klimato taršą. Be to, JTKKK taip pat buvo priimti susitarimai dėl ilgalaikės pasaulinės kenksmingų dujų emisijos sumažinimo tikslų, finansavimo ir techninės pagalbos besivystančioms šalims teikimo ir veiksmų skaidrumo.
Sekanti Tarptautinė klimato kaitos konferencija vyks Meksikos sostinėje 2010 m. pabaigoje, o tarpinė sesija – Bonoje, Vokietijoje.
Pagal „Greenplanet“ ir Cop15 informacinį portalą parengė A. Linauskas, tel.: (8 37) 397 075
|