Žemės ūkio paskirties žemės rinkos aktyvumas. Palyginus 2007 m. perleistos žemės ūkio paskirties žemės plotą su ankstesniųjų metų rodikliais, galima pastebėti, kad 2007 m. buvo perleista 6,25 % didesnis žemės plotas nei 2006 m. Tai reiškia, kad 2007 m. žemės rinka pasižymėjo kiek didesniu augimo tempu nei 2006 m., kai perleidžiamas plotas išaugo tik 4,8 %. Bendras per metus perleistos žemės ūkio paskirties žemės plotas 2007 m. sudarė 188,5 tūkst. ha (2006 m. – 177,4 tūkst. ha). Padidėjo ne tik perleidžiamos žemės ūkio paskirties žemės plotas, bet ir rinkos intensyvumas, išreiškiamas perleistos žemės ploto santykiu su privačia žeme: nuo 6,2 % (2006 m.) iki 6,6 % (2007 m.).

2007 m. pirmajame pusmetyje žemės rinka buvo ypatingai aktyvi pirmąjį ketvirtį ir mažiau aktyvi antrąjį, ūkininkams siekiant laiku deklaruoti savo turimus pasėlius, tačiau antrajame pusmetyje rinka vystėsi be didesnių nukrypimų nuo nusistovėjusios praktikos. Visgi, įvyko tam tikrų struktūrinių pokyčių – skirtingais ketvirčiais juridinių asmenų nuperkamas žemės ūkio paskirties žemės plotas suvienodėjo (~6,5 tūkst. ha per ketvirtį) ir prarado sezoninius ypatumus. Matyt, juridiniai asmenys ėmė planingai įsigyti jų jau dirbamus žemės sklypus ir toliau nebeieškojo ar neberado naujų sklypų žemėnaudų plėtrai. Sulėtėjusią juridinių asmenų plėtrą rodo ir bendras jų 2007 m. įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuris yra net 22 % mažesnis nei 2006 m. Bendrų rinkos rodiklių šis sulėtėjimas per daug nepaveikė dėl didesnio fizinių asmenų aktyvumo, kurie nupirko 12,7% didesnį žemės plotą nei 2006 m.

Prie skirtumų reikėtų paminėti ir tai, kad įkeičiamo žemės ploto 2007 m. padidėjo tik 15,8 %, kai 2005–2006 m. augimas siekė po 54–55 % kasmet. Tai rodo, kad rinka palaipsniui prisisotina finansinio kreditavimosi priemonėmis. 2007 m. įkeičiamos žemės santykis su perleidžiama žeme sudarė 32,3 % (2006 m. – 29,6 %), tačiau skirtingose apskrityse šis santykis buvo dar labai nevienodas – nuo 8,7% Alytaus apskrityje iki 41,5 % Panevėžio ir 46,9 % Šiaulių apskrityse. Santykinai labiausiai įkeičiamos žemės plotai padidėjo Utenos, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse (41-61%), Telšių apskrityje (17%), o kitur – kito nedaug (1–9,5 %) ar net sumažėjo (Alytaus apskrityje).

Teritoriniu požiūriu 2007 metais rinka vystėsi labai nevienodai. Labiausiai sandoriais perleidžiamos žemės plotas išaugo Utenos (23 %), Kauno (18 %), Telšių (15 %) ir Šiaulių (12 %) apskrityse. Tačiau perleidimų sumažėjo 3–5 % Klaipėdos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse. Likusiose apskrityse perleidžiamas plotas 3–5 % padidėjo. Galima pastebėti, kad 2007 m. rinka išaugo daugiausia tose apskrityse, kuriose pardavimų 2006 m. buvo sumažėję, ir sumažėjo ten, kur jų 2006 m. buvo padidėję.

Juridinių asmenų įsigytos žemės plotai padidėjo tik Alytaus (111 %) ir Utenos (27 %) apskrityse, tačiau šis padidėjimas neatsvėrė aktyvumo sumažėjimo likusiose apskrityse. Lyginant su 2006 m., žymiausias juridinių asmenų įsigyjamos žemės ploto sumažėjimas yra Šiaulių apskrityje (-42 %), Telšių apskrityje (-33 %) ir Vilniaus apskrityje (-25 %). Tauragės ir Marijampolės apskrityse juridinių asmenų įsigyjamos žemės plotas sumažėjo, atitinkamai, 18 ir 16 %, Kauno ir Panevėžio – 14 ir 13 %, o Klaipėdos – tik 7 %.

Rinkos intensyvumo, išreiškiamo perleistos žemės ploto santykiu su privačia žeme, požiūriu, 2007 m. žemės rinka Lietuvos apskrityse kiek išsilygino. Daugumoje apskričių rinkos intensyvumas buvo 5,9–7%, tik Klaipėdos apskrityje jis buvo didesnis – 8 %, o Alytaus ir Marijampolės apskrityse – mažesnis (4,7 ir 5,3%).

Teritorijos, patrauklios ne tik žemės ūkio veiklai. Didžiausiu rinkos intensyvumu pasižymi rajonai ir savivaldybės, kurie yra patrauklūs dėl didmiesčių artumo ar tinkamumo rekreacijai. Struktūriškai čia galima išskirti keletą savivaldybių grupių: Vilniaus miesto plėtros įtakos zoną, Klaipėdos ir Palangos miestų įtakos zoną ir kitas. Pažymėtina, kad lyginant su 2006 m. kai kuriose šių grupių rinkos intensyvumas 2007 m. sumažėjo, nors ir išliko aukštas.

Vilniaus miesto įtakos zonoje ypač sumažėjo perleidžiamas plotas Vilniaus m. savivaldybėje (-35 %), Vilniaus (-19 %) ir Trakų (-15 %) rajonuose. Tačiau žemės rinkos intensyvumas Vilniaus mieste išliko pats didžiausias Lietuvoje (15%), gana aukštas jis buvo ir Trakų r., Širvintų r. ir Elektrėnų savivaldybėse (7,8-8%). Šiame regione reiktų pažymėti Šalčininkų rajoną, kuriame perleidžiamos žemės plotas išaugo 42%, tačiau rinkos intensyvumas dar išliko nedidelis ir artimas kitiems Pietų Lietuvos rajonams – vos 4,8%.

Perleisto žemės ūkio paskirties žemės ploto sumažėjo ir pajūryje – Klaipėdos (-9,3%) ir Kretingos (-1,4%) rajonuose, tačiau rinkos intensyvumas čia buvo pats didžiausias Lietuvoje (neskaitant Vilniaus m. savivaldybės). Klaipėdos mieste ir rajone buvo perleista 9,5% privačios žemės ūkio paskirties žemės, Kretingos rajone – 8,8%.

Aplink kitus didmiesčius esančių rajonų rinka taip pat išliko aktyvi bei patraukli ne tik miestų plėtrai, bet ir žemės ūkiui. Rinkos intensyvumas Kauno r. siekė 7,6 %, Panevėžio r. – 7,9 %, Šiaulių r. – 8,2 %, tačiau perleisto ploto ženkliau padidėjo tik Šiaulių rajone (29,9 %), o Panevėžio rajone jo net sumažėjo.

Dideliu rinkos intensyvumu pasižymėjo rekreacijai palankus Zarasų rajonas – 8 %. Be to, perleistos žemės ploto augimas 2007 m. čia taip pat buvo vienas didžiausių Lietuvoje ir 2006 m. rodiklį viršijo net 36,6 %. Žemės perleidimų žymiai išaugo ir gretimose Rytų Lietuvos savivaldybėse – Utenos r. (21,8 %), Anykščių r. (26,5 %) ir Ignalinos r. (28,5 %). Tam įtakos galėjo turėti ir palyginti žemos žemės kainos regione, tačiau bendrai rinkos intensyvumas šiuose rajonuose daugmaž atitiko Lietuvos vidurkį. Pažymėtina, kad, skirtingai nuo daugumos kitų Lietuvos rajonų, juridinių asmenų aktyvumas (įgytas žemės plotas) šiame regione padidėjo: Anykščių ir Ignalinos r. 32–39 %, o Zarasų rajone – net 76,5 %.

Žemės ūkiui plėtojamos teritorijos. Didesnis nei vidutinis rinkos intensyvumas užfiksuotas intensyviai žemės ūkį plėtojančiose Vidurio Lietuvos teritorijose. Čia daugelyje rajonų intensyvumas siekė 6,8–7,4 % (prie didmiesčių – daugiau), tačiau tik nedidelėje jų dalyje perleidžiamos žemės plotas 2007 m. išaugo lyginant su 2006 m. Daugiausiai perleidžiamos žemės plotas išaugo Pakruojo r. (56,2 %), Joniškio r. (36,2 %), Raseinių r. (35 %), Kėdainių r. (25,2 %) ir Marijampolės sav. (15,2 %). Kitur rinka augo mažiau, o kai kur perleidimų truputį sumažėjo (Akmenės ir Biržų rajonuose – net 21%).

Visgi, Vidurio Lietuvoje buvo ir nemažai rajonų, kur rinkos intensyvumas jau buvo žemesnis negu šalies vidurkis. Labiausiai tai atsispindėjo Marijampolės apskrityje (4,2–6,5%), bet palietė ir kai kuriuos Kauno bei Panevėžio apskričių rajonus.

Vakarų Lietuvoje intensyvesnė rinka buvo regiono pakraščiuose – Mažeikių, Skuodo, Tauragės rajonuose ir Pagėgių savivaldybėje (6,8–7,7%), taip pat, pajūryje. Regiono viduryje esančiuose Telšių r., Plungės r. ir Rietavo savivaldybėse intensyvumas buvo mažesnis už vidutinį ir siekė 5,3–5,7%, tačiau, tuo pačiu, šiose savivaldybėse 20,3–33,4 % išaugo perleidžiamos žemės plotas.

Likusioje Lietuvos dalyje, t.y. daugiausia Pietų Lietuvoje, rinkos intensyvumas buvo mažesnis už vidutinį, ir siekė 4–5,5 %, Rytų Lietuvoje – 5,8–6,5%. Žymesni perleidžiamo ploto pokyčiai vyko rekreacijai palankiuose Rytų Lietuvos rajonuose, o Pietų Lietuvos savivaldybėse, nepatenkančiose į Vilniaus įtakos zoną, jie buvo nežymūs.

Apskritis	Parduota ir dovanota žemės ūkio paskirties žemės, ha				Rinkos intensyvumas 2007 m., %
	2005 m.	2006 m.	2007 m.	Pokytis per 2007 m., %
Alytaus aps.	7 374	8 083	8 517	5,4	4,7
Kauno aps.	23 354	21 985	25 864	17,6	6,8
Klaipėdos aps.	15 602	17 637	17 147	-2,8	8,0
Marijampolės aps.	13 620	13 096	13 480	2,9	5,3
Panevėžio aps.	24 911	29 232	27 748	-5,1	7,0
Šiaulių aps.	27 052	27 445	30 824	12,3	6,9
Tauragės aps.	11 207	12 701	13 141	3,5	6,6
Telšių aps.	12 347	11 135	12 782	14,8	5,9
Utenos aps.	14 690	15 762	19 441	23,3	6,8
Vilniaus aps.	19 130	20 362	19 582	-3,8	6,8
Lietuvoje	169 289	177 437	188 526	6,25	6,6
Pokytis per metus, %	+33,42	+4,81	+6,25

Apskritis	Juridinių asmenų įsigyta žemės ūkio paskirties žemė, ha
	2005 m.	2006 m.	2007 m.	Pokytis per 2007 m., %
Alytaus aps.	421	303	640	111,0
Kauno aps.	3 452	4 056	3 500	-13,7
Klaipėdos aps.	1 507	1 689	1 570	-7,0
Marijampolės aps.	2 376	1 706	1 428	-16,3
Panevėžio aps.	6 321	6 646	5 789	-12,9
Šiaulių aps.	11 625	10 759	6 227	-42,1
Tauragės aps.	981	1 492	1 219	-18,3
Telšių aps.	1 693	2 560	1 720	-32,8
Utenos aps.	1 726	1 709	2 169	27,0
Vilniaus aps.	2 340	2 257	1 702	-24,6
Lietuvoje	32 443	33 177	25 965	-21,74
Pokytis per metus, %	+145,05	+2,26	-21,74

 

Šaltinis: VĮ Registrų centras

Daugiau informacijos – 2008 m. leidinyje Agrorinka, Nr. 85