2008 m. buvo pirmieji tokie metai po privačios nuosavybės į žemės ūkio paskirties žemę atgaivinimo Lietuvoje, kai aktyvumas žemės ūkio paskirties rinkoje tapo mažesnis nei prieš tai ėjusiais metais.
Per 2008 m. buvo perleista 148,64 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, ir tai yra 21,2% mažiau nei 2007 m., kai buvo perleista 188,53 tūkst.ha. Tokį sumažėjimą nulėmė, viena vertus, neįprastai aukšti 2007 m. I ketvirčio rezultatai, kita vertus – sezoninio aktyvumo šuolio nebuvimas 2008 m. I ketvirtį. Reiktų pažymėti, kad iš tiesų metų pradžioje kažkokio žymesnio nuosmukio kurį nors ketvirtį nebuvo. Galima pastebėti, kad štai jau pusantrų metų nuo 2007 m. II pusmečio aktyvumas žemės rinkoje išlieka labai tolygus – kas ketvirtį vidutiniškai perleidžiama ~37,2 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, ir nuo šio skaičiaus nukrypstama nedaug. Todėl, lyginant 2008 m. III ir IV ketvirčio rezultatus su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, matomas jau gerokai nuosaikesnis aktyvumo mažėjimas – tik ~6,6%.
Tiriant pagal sandorių rūšį, 2008 m. labiau sumažėjo parduodamos (-27,4%) negu dovanojamos (-19,2%) įvairių paskirčių žemės plotas.
Žiūrint į pirkėjų struktūrą, galima pastebėti, kad fiziniai asmenys 2008 m. įsigijo 20% mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą nei 2007 m, o II pusmetį skirtumas jau tesudarė vos 2,2%. Tuo tarpu juridinių asmenų vykdomų pirkimų per 2008 m. sumažėjo net 28,3% (įsigyta tik 18,6 tūkst. ha, kai 2007 m. – 26,0 tūkst. ha), o lyginant pagal II pusmetį – net 29,1%. Tiesa, ne visur aktyvumas mažėjo vienodai, nes II pusmetį juridiniai asmenys pastebimai suaktyvėjo Vakarų ir Pietų Lietuvoje.
Bendrai teritoriniu požiūriu 2008 m. rinka vystėsi gal ir ne visai tolygiai, tačiau išskirti kokio nors regiono pagal kažkokią vyraujančią bendrą tendenciją taip pat negalima – vienose apskrityse rinkos aktyvumas krito daugiau, kitose – mažiau. Perleidžiamos žemės ūkio paskirties žemės plotai labiausiai sumažėjo Utenos, Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse (26,7–30,5%), mažiausiai – Marijampolės (9,0%) bei Tauragės ir Vilniaus apskrityse (11,5–13,8%), o likusiose apskrityse nedaug skyrėsi nuo visos Lietuvos vidurkio (17,6–23,6%).
Daug didesni skirtumai išryškėjo pagal juridinių asmenų aktyvumą rinkoje. Čia taip pat galima išskirti Marijampolės ir Tauragės apskritis, kuriose per 2008 m. buvo perleistas netgi didesnis žemės ūkio paskirties žemės plotas nei 2007 m., atitinkamai – 7,2% ir net 56,1%. Tuo tarpu likusiose apskrityse juridiniams asmenimis perleidžiamas plotas mažėjo: mažiausiai – Telšių aps. (18,9%), daugiausiai – Alytaus aps. (61,8%), kitur – 32,9–39,2%. Pagal perleistą plotą pirmavo Šiaulių ir Panevėžio apskritys (~3,9 tūkst.ha) bei Kauno aps. (2,3 tūkst.ha).
Rinkos intensyvumas, matuojamas perleistos žemės ploto santykiu su visu privačios žemės ūkio paskirties žemės plotu, 2008 m. siekė 5,0% (palyginimui, 2007 m. jis buvo 6,6%), ir tai dar yra pakankamai aukštas rinkos aktyvumo rodiklis. Šalyse su seniai susiformavusia ir nusistovėjusia žemės rinka jis paprastai neviršija 1–2,5%. Sumažėjus bendram intensyvumo dydžiui, skirtumai tarp apskričių pagal šį rodiklį taip pat sumažėjo. Mažiausias intensyvumas buvo Alytaus apskrityje (3,8%), didžiausias – Tauragės apskrityje (5,7%).
Visgi, aktyvesnėse savivaldybėse rinkos intensyvumas viršijo ir 6%. Čia reiktų paminėti Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybes (6,1–7,2%), taip pat Jurbarko r. (7,0%) ir Kretingos r., Skuodo r., Akmenės r., Mažeikių r., Šiaulių r. (6,1–6,8%), esančius prie minėtų didmiesčių arba Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Rytų Lietuvoje galima išskirti rekreacijai tinkančiomis vietovėmis pasižymintį Zarasų r. (6,3%) ir Vilniaus m. plėtros įtakoje esančius Trakų r. ir Elektrėnų sav. (6,4–6,7%), taip pat – Širvintų r. (7,1%).
Nepaisant rinkos aktyvumo nuosmukio ir sugriežtėjusių kredito teikimo sąlygų bei išaugusios palūkanų normos, įkeičiamos žemės plotai 2008 m. ne tik kad nesumažėjo, o netgi padidėjo ir pasiekė 61,7 tūkst. ha. Lyginant su perleidžiamos žemės plotu, įkeičiamos žemės ploto santykis 2008 m. pasiekė ~41,5% (2007 m. šis santykis tebuvo 32,3%). Labiausiai įkeičiamos žemės plotai augo tose apskrityse, kur žemės ūkio paskirties žemė yra naudojama žemės ūkio veiklai, t.y. daugiausiai – Vidurio Lietuvos apskrityse (4,5-16,4%, o Marijampolės aps. – net 26,3%), taip pat Alytaus aps. (21%), Tauragės aps. (16,7%).
Įkeitimų sumažėjo daugiausiai tik didmiesčių plėtros įtakojamuose arba rekreacijai tinkamuose rajonuose, t.y. Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose (42,5%), taip pat – Klaipėdos aps. (36,3%), Telšių aps. (11,4%), prie kitų didmiesčių ir kituose rekreacijai patraukliuose rajonuose (Molėtų r., Zarasų r.).
Dalį žemės ūkio paskirties žemės paklausos tenkina ir privačių asmenų iš valstybės įsigyjama žemė. 2008 m. iš valstybės buvo įsigyta 23,4 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, t.y. 4,6% mažiau nei 2007 m. (24,5 tūkst. ha). Šie plotai padidėjo tik Rytų Lietuvoje, t.y. Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse (13,6–24,5%).
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
