Tretieji metų ketvirčiai žemės rinkoje paprastai išsiskiria mažiausiomis perleidimų apimtimis. Ne išimtis buvo ir 2009 m. III ketvirtis, todėl tenka konstatuoti, kad rinkos aktyvumo kitimo kryptis nepasikeitė ir išliko neigiama, nepaisant pirmųjų ūkio atsigavimo požymių, matomų iš geresnių nei laukta III ketvirčio Lietuvos ūkio rodiklių. Nors finansų rinkos į spėjamai geras ūkio naujienas sureagavo įspūdingu augimu jau rugsėjo mėnesį, tradiciškai konservatyvesnėse žemės rinkose tai didesnio poveikio dar neturėjo, ir dauguma pirkėjų dar išliko pasyvūs. Tikėtina, kad žemės rinkos dalyviai, kiek padelsę, galiausiai įvertins tas naujienas, bet tai paaiškės tik sulaukus IV ketvirčio rezultatų.
Per 2009 m. III ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 23,27 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, t.y. 20,6 % mažiau nei II ketvirtį arba ~30–35 % mažiau nei 2008 m. ir 2007 m. per tą patį ketvirtį. Pagal perleistą plotą tai yra žemiausias ketvirčio rezultatas 2004–2009 m. laikotarpiu.
Žiūrint į pirkėjų struktūrą, didesnių skirtumų tarp juridinių ir fizinių asmenų 2009 m. III ketvirtį nenustatyta – juridinių asmenų nuperkamos žemės ūkio paskirties žemės plotas per ketvirtį sumažėjo panašiu laipsniu (~21,6 %), tačiau buvo net ~50,5 % mažesnis nei prieš metus ir tesiekė ~2,10 tūkst. ha. Tai rodo, kad ūkio nuosmukio laikotarpiu bei sumažėjus žemės ūkio produkcijos kainoms dauguma didesniųjų žemės ūkio produkcijos gamintojų persvarstė savo žemėnaudų plėtros strategiją arba tiesiog lūkuriuoja, spekuliatyviai tikėdamiesi sulaukti rinkoje dar žemesnių žemės kainų.
Teritoriniu požiūriu rinka vystėsi nevienodai. Mažiausiai per III ketvirtį aktyvumas sumažėjo Pietų Lietuvoje (-4,0 %), nes ji ir taip pasižymėjo nedideliu rinkos aktyvumu, bei teritorijose aplink Vilnių (-14,9 %), kur kainos, subliuškus spekuliaciniam kainų burbului, vėl tapo patrauklios daliai pirkėjų. Vakarų, Vidurio ir Rytų Lietuvoje perleidžiamo ploto sumažėjo 21–26 %, lyginant su II ketvirčiu, arba 30–32 %, lyginant su 2008 m. III ketvirčiu (Pietų Lietuvoje – 25,3 %, aplink Vilnių – 16,6 %).
Juridinių asmenų aktyvumas atsigavo intensyviai žemės ūkį plėtojančiuose Vidurio Lietuvos rajonuose, kur per III ketvirtį jų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo net 52,9 % (visgi, tai buvo ~37 % mažiau nei 2008 m.), tačiau likusioje Lietuvos dalyje juridiniai asmenys daugiau išliko pasyviais stebėtojais. Vakarų, Rytų ir Pietų Lietuvoje jie įsigijo net 71,5–90,3 % mažiau nei per II ketvirtį, o teritorijose aplink Vilnių, daugiau patraukliose statyboms nei žemės ūkio veiklai plėtoti, 20,1 % mažiau.
Žiūrint pagal apskritis, fiziniams asmenims perleidžiamas žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo, lyginant su 2009 m. II ketvirčiu, Klaipėdos apskrityje (7,7 %), nedaug sumažėjo Alytaus (-4,1 %) ir Tauragės (-4,4 %) apskrityse. Vilniaus apskrityje perleidimų sumažėjo 15,3%, kitose apskrityse – 22–31 %.
Juridiniams asmenims perleidžiamos žemės plotas padidėjo 2-3 kartus Telšių, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse, kažkiek padidėjo ir Alytaus apskrityje. Labiausiai perleidimų juridiniams asmenims sumažėjo Vilniaus apskrityje, taip pat – Panevėžio, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse (66–93 %), o kitose apskrityse jų sumažėjo 8–27 %.
Beveik visose apskrityse galima išskirti savivaldybes, kurios nepakluso bendrai aktyvumo mažėjimo tendencijai. Žemės ūkio paskirties žemės 2009 m. III ketvirtį daugiau buvo perleidžiama didmiesčių savivaldybėse (padidėjimas kai kur siekė kelis kartus), taip pat – rekreacinėse teritorijose ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Klaipėdos apskrityje perleidimų padaugėjo Klaipėdos m., Klaipėdos r. ir Kretingos r., Kauno apskrityje – Kauno m. ir Birštono sav., Alytaus apskrityje – Alytaus r. ir Lazdijų r., Šiaulių apskrityje – Šiaulių r., Akmenės r., Radviliškio r. ir Pakruojo r., Vilniaus apskrityje – Vilniaus m. ir Šalčininkų r., Utenos apskrityje – Ignalinos r. ir Utenos r. Taip pat daugiau perleista buvo ir Tauragės r., Mažeikių r., Kalvarijos sav. ir Kupiškio r.
Per 2009 m. III ketvirtį įkeistos žemės ūkio paskirties žemės plotas sumažėjo, lyginant su II ketvirčiu, nedaug – tik 7,8 % (tačiau lyginant su 2008 m. – 39,5 %), nes jis mažėjo tik Vidurio Lietuvoje (27,1 %) ir Pietų Lietuvoje (9,5 %), o kitur, nepaisant dar palyginus aukštų paskolų palūkanų normų, didėjo, ypač – Rytų Lietuvoje (net 56,7 %) ir Vakarų Lietuvoje (27,5 %). Labiausiai įkeitimų sumažėjo Marijampolės apskrityje (50,9 %) ir Kauno bei Alytaus apskrityse (~29–30 %), labiausiai jų išaugo – Vilniaus (57,7 %) ir Tauragės (40,1 %) apskrityse.
Mažėjant aktyvumui privačios žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, iš valstybės įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotai didėjo. Per 2009 m. III ketvirtį iš valstybės buvo įsigyta 5,2 tūkst. ha žemės arba 18,1 % daugiau nei prieš metus, tačiau 46,7 % mažiau nei II ketvirtį. Per ketvirtį įsigyjamos žemės apimtys išaugo tik Šiaulių apskrityje (7,6 %), o lyginant su 2008 m., išaugo daugumoje Vidurio ir Vakarų Lietuvos apskričių – Kauno, Panevėžio ir Šiaulių (47,3–50,6 %) bei Tauragės (130,9 %) ir Telšių (39,8 %).
Šaltinis: VĮ Registrų centras |
