Nepaisant atsigavimo požymių žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, kitos paskirties žemės rinkose 2010 m. pradžioje tebesitęsė nuosmukis. Atsigavimą žemės ūkio paskirties žemės rinkoje galima sieti su gerais žemės ūkio sektoriaus rezultatais, tačiau namų valdų ir kitos paskirties žemės rinkas šie rodikliai veikia tik netiesiogiai, todėl didesnių pokyčių jose reikėtų laukti tik sulaukus gerų žinių iš likusių ekonomikos sektorių bei ėmus augti vartotojų pasitikėjimui.
2010 m. I ketvirčio aktyvumo statistika rodo, kad sandorių skaičius namų valdų žemės rinkoje, beveik stabilizavęsis 2009 m., kai buvo perleidžiama ~4,1 tūkst. sandorių per ketvirtį, vėl ėmė mažėti ir, lyginant su 2009 m. I ketvirčiu, smuko 24,2 proc. Panašiai sumažėjo ir perleidžiamas miškų ūkio paskirties žemės plotas (24,5 proc.), kurį galima būtų palyginti nebent su 2002 metų apimtimis – per ketvirtį buvo perleista tik ~5,3 tūkst. ha tokios žemės.
Lyginant su 2009 m. I ketvirčiu, mažesnis buvo ir komercijai bei kitoms reikmėms skirtos žemės rinkos aktyvumas, tačiau jau nuo 2009 m. III ketvirčio sandorių skaičius (ir plotas) šioje rinkoje stabilizavosi ir išlieka daugmaž vienodas (~3,6–3,8 tūkst. per ketvirtį). Aktyvumo augimu išsiskyrė Pietų Lietuva (35,7 proc.), kur sandorių skaičius padidėjo praktiškai visose savivaldybėse, o lyginant su 2009 m. IV ketvirčiu sandorių skaičius daugmaž stabilizavosi ar jau ėmė augti ir Vidurio Lietuvoje, Vilniaus m. ir kai kuriuose aplinkiniuose rajonuose bei Vakarų Lietuvoje.
Namų valdų žemės rinka. Per 2010 m. I ketvirtį buvo sudaryta ~3,1 tūkst. namų valdų žemės perleidimo sandorių (24,2 proc. mažiau nei 2009 m. I ketv.), o vienam sandoriui vidutiniškai tenkantis plotas, 2009 m. siekęs ~15 a, išaugo iki ~17 a. Toks aktyvumas atitinka daugmaž 2003 m. lygį. Nors 2009 m. sandorių skaičius buvo stabilizavęsis, metų pabaigoje jis vėl ėmė mažėti, o 2010 m. I ketvirtį pamažėjo dar ~17 proc.
Lyginant su 2009 m. I ketvirčiu, labiausiai sandorių sumažėjo Rytų Lietuvoje – 37,5 proc. Vidurio ir Pietų Lietuvoje sandorių sumažėjo 26,5 proc. ir 31,9 proc. bei išryškėjo aiški kitimo ribas ir kryptį nusakanti funkcija – aktyvumas čia nuo 2006 m. mažėja banguojančia kreive. Mažiausiai aktyvumas sumažėjo Vakarų Lietuvoje (14,9 proc.), kurioje rinka paaugo beveik visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos miestą ir rajoną, bei Vilniaus mieste (14,1 proc.).
Daugiausiai sandorių buvo sudaryta Vilniaus m. savivaldybėje – 591 (rajone – 141). Nepaisant sumažėjusio sandorių skaičiaus, Vilniuje buvo perleistas net ~45 proc. didesnis plotas nei prieš metus, o vidutinis perleidžiamo sklypo plotas padidėjo nuo ~15 a iki ~25 a. Visiškai kitokia situacija susiklostė aplinkinėse teritorijose, kuriose aktyvumas sumažėjo panašiai kaip ir gretimuose Rytų ar Pietų Lietuvos rajonuose. Tik Trakų r. ir Ukmergės r. aktyvumas sumažėjo mažiau nei 18 proc., o likusiuose apskrities rajonuose – 35,0–44,2 proc., Šalčininkų r. ir Širvintų r. – net 62,2 proc. ir 74,2 proc.
Vakarų Lietuvoje pasireiškė skirtingos tendencijos. Klaipėdos mieste ir rajone perleidžiamų namų valdų sklypų sumažėjo, atitinkamai 28,4 proc. ir 38,3 proc. (iki 101 ir 221 sandorių). Rekreacinį potencialą turinčiose Palangos m. ir Kretingos r. savivaldybėse sandorių išaugo ~20 proc., Šilutės r. – net 54,8 proc. Kitose savivaldybėse sandorių skaičius beveik nepakito arba šiek tiek išaugo, kiek daugiau jų sumažėjo tik Telšių r. (14,6 proc.). Pažymėtina, kad 2010 m. I ketvirtį Vakarų Lietuvos savivaldybės pasižymėjo taip pat ir didžiausiu žemės ūkio paskirties žemės rinkos augimu.
Sandorių skaičius augo arba mažai keitėsi ir dalyje Vidurio Lietuvos savivaldybių, visų pirma – Marijampolės apskrityje (Šakių r., Vilkaviškio r. ir Kazlų Rūdos sav.), taip pat – Kelmės r. (23,1 proc.) ir Jonavos r. (24,1 proc.). Vis dėlto, daugumoje savivaldybių aktyvumas sumažėjo: Šiaulių aps. ir Panevėžio aps. – vidutiniškai 18,0 proc. ir 24,7 proc., Kauno aps. – net 34,3 proc. Tam daugiausiai įtakos turėjo sumažėjęs aktyvumas didmiesčių arba jų rajonų savivaldybėse.
Šiaulių mieste sandorių sumažėjo 15,3 proc., rajone – 30,3 proc. (atitinkamai 72 ir 46 sandoriai). Panevėžyje, atvirkščiai, labiau sandorių sumažėjo mieste nei rajone – atitinkamai 30,4 proc. ir 10,3 proc. (71 ir 52 sandoriai). Kauno apskrityje sandorių labai sumažėjo tiek Kauno mieste, tiek rajone – atitinkamai 30,3 proc. ir 38,3 proc. (223 ir 211 sandorių), mažėti jie ėmė jau ankstesniais ketvirčiais.
Mažiausiai namų valdų žemės perleidimo sandorių buvo sudaryta Pietų ir Rytų Lietuvoje – atitinkamai 297 ir 242. Pietų Lietuvoje Alytaus m. ir Marijampolės sav. sandorių sumažėjo ~12 proc. (iki 30 ir 46 sandorių), Alytaus r. – 38,9 proc. (33 sandoriai), bendrai Alytaus aps. – 31,4 proc., o Kalvarijos sav. – net ~67 proc. Skirtingai nei Vakarų Lietuvoje, rekreacinės teritorijos Pietų Lietuvoje neišsiskyrė aktyvumu.
Rytų Lietuvoje aktyvumas sumažėjo virš 50 proc. Kupiškio r., Utenos r. ir Širvintų r., 44 proc. – Švenčionių r. Dėl rekreacinio vietovės potencialo nedaug sumažėjo sandorių Zarasų r., o lyginant su 2009 m. IV ketvirčiu – ir Molėtų r. Nepaisant to, Ignalinos r. sandorių sumažėjo ~30 proc.

Šaltinis: VĮ Registrų centras