Kaip ir buvo laukiama, 2010 m. II ketvirčio duomenys įtikinamai patvirtino pasikeitusią tendenciją žemės ūkio paskirties žemės rinkoje. Aktyvumas rinkoje augo trečią ketvirtį iš eilės, o per ketvirtį perleidžiamas plotas buvo didžiausias per visą pusantrų metų laikotarpį.
Per 2010 m. II ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 35,85 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, t. y. 16,9 proc. daugiau nei I ketvirtį ir 22,2 proc. daugiau nei prieš metus. Žemiausias aktyvumo reikšmes, vadinamąjį „dugną“, rinka buvo pasiekusi 2009 m. III ketvirtį. Nuo tada per ketvirtį perleidžiamas plotas jau išaugo 54,0 proc. Aktyvumas rinkoje 2010 m. II ketvirtį priartėjo prie 2008 m. lygio, tačiau dar išlieka 7,2 proc. mažesnis nei 2008 m. II ketvirtį. Lyginant pusmečio rezultatus, aktyvumas 2010 m. I pusmetį buvo atitinkamai 26,6 proc. ir 19,7 proc. didesnis nei 2009 m. II ir I pusmečiais.
Pajutę ekonomikos pagyvėjimą, į rinką labai aktyviai ėmė grįžti juridiniai asmenys. Per 2010 m. II ketvirtį juridiniai asmenys įsigijo 4,78 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, t. y. net 37,6 proc. daugiau nei I ketvirtį ir 78,8 proc. daugiau nei prieš metus. Per I pusmetį juridinių asmenų aktyvumas išaugo 61,7 proc., tačiau dar išlieka ~16 proc. mažesnis nei 2008 m.
Nepaisant bendros augimo tendencijos, skirtinguose regionuose žemės rinkos augimo tempai skyrėsi. Gana netikėtai mažiausiai aktyvumas padidėjo intensyviai plėtojančioje žemės ūkį Vidurio Lietuvoje, kurioje per II ketvirtį perleidžiamas žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo vos 5,0 proc., o per metus – vos 8,5 proc. Čia išlieka ir didžiausias atsilikimas nuo 2008 m. II ketvirčio – net 22 proc., nors Pietų ir Vakarų Lietuvoje 2010 m. II ketvirtį jau buvo perleidžiama ~17–18 proc. daugiau žemės nei 2008 m.
Žiūrint pagal apskritis, perleidžiamo ploto per ketvirtį sumažėjo tik vienintelėje Šiaulių aps. (12,6 proc.), išskyrus Šiaulių r. ir Kelmės r., o lyginant su 2008 m. II ketvirčiu – Šiaulių aps. (31,8 proc.) bei Panevėžio aps. (24,7 proc.). Marijampolės apskrityje perleidimų sumažėjo tik Vilkaviškio r. (15,3 proc.), kuriame rinka dar nepasiekė 2008 m lygio. Kauno apskrityje aktyvumas per ketvirtį sumažėjo tik Kėdainių r. (23,4 proc.), nors ankstesnių metų lygio nepasiekė ir daugiau savivaldybių.
Per ketvirtį labiausiai, net 37,9 proc., išaugo perleidimai Pietų Lietuvoje bei Rytų Lietuvoje (31,4 proc.), kur žemė išlieka santykinai pigesnė nei kituose regionuose. Alytaus apskrityje per ketvirtį perleidžiamas plotas išaugo 62,3 proc., labiausiai – Alytaus r. (75,7 proc.) ir Lazdijų r. (57,0 proc.), o 2008 m. lygio dar nepasiekė tik Druskininkų sav. Utenos apskrityje rinka išaugo 38,9 proc., labiausiai – Utenos r. (83,6 proc.) ir Zarasų r. (74,0 proc.), o 2008 m. lygio dar nepasiekė tik Anykščių r. ir Zarasų r.
Vakarų Lietuvoje rinka atsigavo anksčiau nei kituose regionuose, todėl per 2010 m. II ketvirtį aktyvumas padidėjo tik 18,7 proc., nors per metus jis išaugo daugiausiai – 51,0 proc. Perleidžiamo ploto sumažėjo tik Klaipėdos r. (22,7 proc.) ir Pagėgių sav. (38,8 proc.).
Vilniaus apskrityje žemės ūkio paskirties žemės rinkos aktyvumas per ketvirtį išaugo 14,6 proc., labiausiai – Elektrėnų sav. (77,5 proc.), tačiau Vilniaus mieste jis sumažėjo 40,1 proc., o Vilniaus r. ir Širvintų r. augimas tesiekė 2,5–3,8 proc. Lyginant su 2008 m. II ketvirčiu, Vilniaus mieste ir rajone aktyvumas vis dar buvo mažesnis 41,9 ir 10,7 proc., Elektrėnų sav. ir Širvintų r. – 27,3 ir 30,6 proc.
Juridinių asmenų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotai apskrityse 2010 m. II ketvirtį augo labai įvairiai, priklausomai nuo to, kurį ketvirtį juridiniai asmenys ėmė grįžti į rinką. Jei Kauno apskrityje jis beveik nepakito, tai kitur padidėjo iki kelių kartų, o Marijampolės ir Telšių apskrityse – sumažėjo. Didesnį plotą, lyginant su 2008 m. II ketvirčiu, juridiniai asmenys įsigijo Alytaus apskrityje (61,0 proc.), Vilniaus apskrityje (54,6 proc.), Šiaulių apskrityje (40,9 proc.) ir Kauno apskrityje (31,3 proc.), o kitur jis vis dar buvo 30–67 proc. mažesnis.
Rinkos nuosmukio metu pastebimai išaugo iš valstybės įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas. Per 2010 m. II ketvirtį jis padidėjo dar 51,6 proc., daugiausiai – Telšių, Marijampolės, Panevėžio ir Alytaus apskrityse, ir sudarė 12,65 tūkst. ha. Lyginant su 2008 m. II ketvirčiu, perleidimų išaugo 113,3 proc., daugiausiai – Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.
Privačios žemės rinkos augimo netolygumus iš dalies galima paaiškinti ir lygiagrečiai vykdomais valstybinės žemės pirkimais. Vertinant įsigytą valstybinę ir privačią žemę bendrai, galima konstatuoti, kad per 2010 m. II ketvirtį perleidžiamas plotas (48,5 tūkst. ha) net 8,8 proc. viršijo 2008 m. II ketvirčio rezultatus. Vidurio Lietuvoje jis beveik sutapo, o mažesnis buvo tik Vilniaus miesto plėtros veikiamose teritorijose.
Atsigaunant rinkai vėl ėmė augti įkeičiamos žemės plotai. Per II ketvirtį įkeičiamos žemės santykis su įsigyjama privačia ir valstybine žeme išaugo iki 26,9 proc., tačiau 2008 m. II ketvirtį jis siekė net 42 proc., nors palūkanų norma ir buvo didesnė, t.y. dabartinis kilimas kol kas dar palyginti mažai remiasi skolintomis lėšomis, todėl turi ir potencialą augti.

Šaltinis: VĮ Registrų centras