Nepaisant gerų I–ojo pusmečio ūkio augimo rezultatų, III-ąjį ketvirtį daugelyje pasaulio šalių ėmė ryškėti įvairių nerimą keliančių faktų ir ženklų, dėl kurių vis daugiau analitikų metų pabaigoje sumažino ūkio augimo prognozes įvairiose šalyse ar net ėmė prognozuoti ūkio traukimąsi. Į pirmuosius ženklus anksčiausiai sureagavo finansų rinkos – nuosmukis jose prasidėjo nuo pat rugpjūčio pradžios. Nekilnojamojo turto rinkose, santūriau reaguojančiose į trumpalaikius rinkos dalyvių nuotaikų pokyčius, žymesnių pokyčių tai dar nesukėlė, ir jų vystymosi kryptis nepasikeitė.
Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės 2011 m. III-ąjį ketvirtį buvo perleista mažiau nei II-ąjį, tačiau 22,4 proc. daugiau nei prieš metus, t.y. perleidimų sumažėjimą galima paaiškinti paprasčiausiais sezoniniais svyravimais. Ne žemės ūkio paskirties žemės rinkose III-ąjį ketvirtį rinkos kryptis taip pat nepasikeitė, o aktyvumas buvo panašus kaip II-ąjį ketvirtį, tačiau, panagrinėjus atidžiau pačias tendencijas, galima buvo rasti požymių, kad po trumpo atokvėpio šalies ekonomika artimiausiais metais vėl gali pradėti lėtėti ar bent trumpam nustoti augusi.
Tą visų pirma parodė komercinės ir kitos paskirties žemės rinka. Jau 2011 m. II-ąjį ketvirtį aktyvumas šioje rinkoje sumažėjo net dviem trečdaliais, lyginant su I-uoju ketvirčiu, ir buvo mažiausias šio ketvirčio rodiklis per praėjusius 7 metus. Ir nors per III-ąjį ketvirtį buvo perleista 28,7 proc. daugiau komercinės ir kitos paskirties žemės sklypų nei per II-ąjį – 2028, tačiau vis tiek jų buvo perleista net 56,7 proc. mažiau nei prieš metus, ir tai taip pat buvo mažiausias ketvirčio rodiklis per praėjusius 7 metus. Galima prisiminti, kad aktyviausia ši rinka buvo 2007 m., o 2008–2009 m. pasaulinės ekonomikos krizės poveikis taip pat ėmė reikštis 2008 m. II-ąjį ketvirtį, kai aktyvumas sumažėjo netgi mažiau nei 2011 m. – „tik“ perpus, bet netgi tada II-ąjį ir III-ąjį ketvirtį sudarytų sandorių skaičius buvo 2,9 ir 2,6 karto didesnis nei atitinkamais 2011 m. ketvirčiais.
Namų valdų žemės sklypų rinkoje, atvirkščiai, sandorių skaičius nuo 2011 m. II-ojo ketvirčio ėmė sparčiai augti. Per II-ąjį ketvirtį jis išaugo beveik 2 kartus ir pagal šio ketvirčio rezultatus tik nedaug nusileido 2005 m. ir 2008 m. rezultatams, o dar didesni III-ojo ketvirčio aktyvumo rodikliai buvo apskritai geriausi šio ketvirčio rezultatai nuo 2001 m. Galima pastebėti, kad, nors aktyvumo viršūnė šioje rinkoje buvo 2004–2005 m., ką galima sieti su pagrįstais tuometiniais ekonominio augimo lūkesčiais, tarpinė viršūnė susiformavo taip pat 2008 m., pasaulinės ekonominės krizės pradžios metais, kai daugelis žmonių pasirinko investuoti į gerokai atpigusius namų valdų žemės sklypus kaip palyginti saugią investiciją finansų rinkose tvyrant nežinomybei. 2011 m. augimą namų valdų žemės rinkoje taip pat galima sieti tiek su šalies ūkio atsigavimu ir žmonių ketinimais įsigyti sąlyginai dar nebrangius sklypus savo būsto statyboms (kas būtų labiau tikėtina, turint omenyje atsigaunantį statybų sektorių ir tai, kad I-ąjį metų pusmetį rinkų dalyviai ir analitikai visame pasaulyje dar buvo nusiteikę optimistiškai), tiek su galimu žmonių ruošimusi šalies ūkio laukiantiems išmėginimams. Matyt, metų pradžioje pirkėjų veiksmus labiau lėmė vieni, o pabaigoje kiti motyvai, tačiau jų abiejų sąlygota rinkos plėtros kryptis sutapo.
2011 m. didėjo ir per ketvirtį perleidžiamos privačios miško žemės plotas, kuris nuo 2010 m. II-ojo ketvirčio išlieka gana panašus – 7,1–7,9 tūkst. ha per ketvirtį. Kiek didesnis jis buvo 2011 m. III-ąjį ketvirtį – 8,3 tūkst. ha. Tiek II-ąjį, tiek III-ąjį metų ketvirtį perleidžiamas plotas augo gana nuosaikiai – 4,1 proc. ir 4,6 proc., ir buvo 11,3 proc. bei 9,6 proc. didesnis nei prieš metus. Lyginant su praėjusiais metais, III-ąjį ketvirtį perleidžiamų miškų plotas labiausiai padidėjo Rytų Lietuvoje (52,2 proc.), Vidurio Lietuvoje (8,2 proc.) ir Vakarų Lietuvoje (4,3 proc.), kurioms teko, atitinkamai, 29 proc., 31 proc. ir 16 proc. perleisto ploto, o sumažėjo Pietų Lietuvoje (6,9 proc.) ir teritorijose aplink Vilnių (44,3 proc.), kurioms teko, atitinkamai, 21 proc. ir 3 proc. perleisto miškų žemės ploto. Galima pastebėti, kad 2008–2009 metų krizė miško žemės rinką paveikė mažiausiai, o per tris 2011 m. ketvirčius perleistas miškų plotas jau pasiekė ir ikikrizinį lygį – tebuvo vos 1,3 proc. mažesnis nei 2007 m.

Namų valdų žemės rinka. 2011 m. III-ąjį ketvirtį buvo sudaryti 7165 namų valdų žemės perleidimo sandoriai, arba 14,0 proc. daugiau nei II ketvirtį ir net 84,0 proc. daugiau nei prieš metus. Tai prilygsta 75,3 proc. namų valdų žemės perleidimo sandorių, sudarytų per abu I-ojo pusmečio ketvirčius, skaičiui. Jei ši tendencija išliks ir IV-ąjį ketvirtį, II-ojo pusmečio augimas turėtų būti išskirtinai didelis.
Sandorių skaičius per ketvirtį padidėjo visuose Lietuvos regionuose, labiausiai – Rytų Lietuvoje ir Vakarų Lietuvoje, atitinkamai, 26,4 proc. ir 22,5 proc. (575 ir 1638 sandoriai). Pietų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvoje sandorių skaičius išaugo kiek mažiau – 13,3 proc. ir 10,4 proc. (782 ir 2890 sandorių), o teritorijose aplink Vilnių – 8,0 proc. (1280 sandorių). Lyginant su praėjusiais metais, sandorių skaičius Vakarų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvoje buvo ~2 kartus didesnis (115,0 proc. ir 93,2 proc.), Pietų Lietuvoje ir aplink Vilnių – dviem trečdaliais didesnis (71,1 proc. ir 65,2 proc.), Rytų Lietuvoje – 42,0 proc. didesnis. Visuose regionuose pasiekti rezultatai buvo geriausi III-ojo ketvirčio (kai kur – ir visų ketvirčių) rezultatai per visą istoriją.
Išaugusi paklausa kažkiek turėjo paveikti ir kainas. Netiesiogiai tą rodo kai kuriuose regionuose ėmęs mažėti vidutinis perleidžiamo sklypo plotas. Taip teritorijose aplink Vilnių vidutinis perleidžiamų namų valdų žemės sklypų plotas 2011 m. II-ąjį ketvirtį sumažėjo iki ~13 a, o III-ąjį – iki 8 a, nors 2010 m. jis siekė 17–26 a. Kitur Lietuvoje vidutinis perleidžiamo sklypo plotas sumažėjo ne taip pastebimai – buvo 1–2 a mažesnis nei prieš metus (Pietų Lietuvoje – didesnis), bet tą galima paaiškinti ir įprastiniais ploto svyravimais. Panagrinėjus atidžiau, galima konstatuoti, kad ir teritorijose aplink Vilnių vidutinio perleidžiamo sklypo ploto sumažėjimą nulėmė tik sandoriai Vilniaus mieste.
Iš visų savivaldybių daugiausiai namų valdų žemės perleidimo sandorių 2011 m. III-ąjį ketvirtį buvo sudaryta Vilniaus m. savivaldybėje – 930, arba 15,5 proc. daugiau nei II-ąjį ketvirtį ir 62,3 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis perleidžiamo sklypo plotas sumažėjo nuo 12 a II-ąjį ketvirtį iki ~5 a III-ąjį ketvirtį. Pagal sandorių skaičių, tai buvo didžiausias visų laikų III-ojo ketvirčio rodiklis. Panašiu aktyvumu rinka pasižymėjo tik 2006 m.
Vilniaus r. ir Elektrėnų sav. po intensyvaus augimo II-ąjį ketvirtį, III-ąjį ketvirtį aktyvumas kiek sumažėjo (6,8 proc. ir 16,7 proc.), o kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse didėjo. Bendrai apskrityje jis padidėjo 10,4 proc. Per ketvirtį sandorių skaičius labiausiai išaugo Švenčionių r. (40,6 proc.) ir Trakų r. (22,7 proc.). Lyginant su 2010 m., aktyvumas labiausiai padidėjo Širvintų r. (2,9 karto) ir Šalčininkų r. (2,1 karto) bei Vilniaus r. (88,6 proc.) ir Švenčionių r. (80,0 proc.), visoje apskrityje – 67,2 proc. Daugiausiai sklypų buvo perleista Trakų r. (108 sandoriai), Šalčininkų r. (98 sandoriai) ir Švenčionių r. (90 sandorių).
Iš kitų apskričių labiausiai per metus sandorių padaugėjo Vakarų Lietuvoje – Telšių ir Klaipėdos apskrityse, atitinkamai, 2,5 ir 2,2 karto, tačiau irgi šiam regionui priklausančioje Tauragės apskrityje sandorių skaičius išaugo tik 32,2 proc. Per III-ąjį ketvirtį Telšių apskrityje sandorių taip pat padaugėjo daugiau nei kitur Lietuvoje – 54,9 proc.
Telšių rajone per ketvirtį buvo perleista 2,2 karto daugiau sklypų nei II-ąjį ketvirtį arba 2,5 karto daugiau prieš metus (133 sandoriai). Panašus sandorių skaičius buvo ir Kretingos r. bei Klaipėdoje – 136 ir 143. Daugiausiai namų valdų sklypų šiame regione buvo perleista Klaipėdos rajone – 562, arba net 3,1 karto daugiau nei prieš metus ir 29,5 proc. daugiau nei II-ąjį ketvirtį. Panašiu santykiu, lyginant su 2010 m III-uoju ketvirčiu, sandorių išaugo ir Mažeikių r. (3,3 karto, 165 sandoriai) bei Šilutės r. (3,1 karto, 94 sandoriai).
Per ketvirtį net 57,1 proc. sandorių padaugėjo ir kurortiniame Palangos mieste (88 sandoriai). Panašiai sandorių skaičius didėjo ir kai kuriose kitose Lietuvos kurortinėse ar tinkamose rekreacijai savivaldybėse. Druskininkų m. savivaldybėje per ketvirtį buvo perleista 65,5 proc. daugiau namų vadų žemės sklypų nei II-ąjį ketvirtį – 91 (97,8 proc. daugiau nei prieš metus), Molėtų r. – 62,2 proc. daugiau nei II-ąjį ketvirtį ir 97,3 proc. daugiau nei prieš metus (73 sandoriai). Birštono m. savivaldybėje buvo perleista tik 12 sklypų – mažiau nei prieš metus, tačiau net 3 kartus daugiau nei II-ąjį ketvirtį.
Vidurio Lietuvoje daugiausiai namų valdų žemės sklypų perleidimo sandorių buvo sudaryta Kauno mieste ir rajone. Kauno mieste per ketvirtį buvo perleisti 632 sklypai, arba 30,3 proc. daugiau nei II-ąjį ketvirtį ir net 2,4 karto daugiau nei prieš metus, rajone – 502 sklypai, arba 18,7 proc. daugiau nei II-ąjį ketvirtį ir 95,3 proc. daugiau nei prieš metus. Tai taip pat buvo vieni geriausių ketvirčio rezultatų per visą istoriją. Įspūdingu augimu pasižymėjo ir greta esantis bei Kauno m. įtaką jaučiantis Jonavos r., kuriame 2011 m. III-ąjį ketvirtį buvo perleisti 159 sklypai. Per ketvirtį sandorių skaičius čia išaugo 2,3 karto, o per metus – net 4,1. Kitose Kauno apskrities savivaldybėse, išskyrus Prienų r. ir Birštono, sandorių skaičius per ketvirtį sumažėjo.
Šiaulių mieste ir rajone sandorių skaičius po labai intensyvaus II-ojo ketvirčio sumažėjo 14,7–15,7 proc. Šiaulių mieste per III-ąjį ketvirtį buvo perleisti 145, rajone – 308 namų valdų žemės sklypai, arba, atitinkamai, 81,3 proc. ir net 4,9 karto daugiau nei prieš metus. Panevėžio mieste ir rajone sandorių skaičius taip pat buvo 47,4–48,7 proc. didesnis nei prieš metus. Juose buvo perleisti 174 ir 168 sklypai, tačiau per ketvirtį sandorių skaičius beveik nepakito, o rajone netgi sumažėjo. Sandorių skaičius per ketvirtį labiausiai padidėjo Pakruojo r. ir Pasvalio r. (65,7 ir 54,5 proc.), Radviliškio r. (38,6 proc.), Biržų r. ir Jurbarko r. (33,9 ir 29,6 proc.), Joniškio r. (20,9 proc.) ir Marijampolės apskrities savivaldybėse (11,3–17,3 proc.).
Pietų Lietuvoje III-ąjį ketvirtį sandorių skaičius sumažėjo tik Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse bei Marijampolės savivaldybėje. Per ketvirtį čia buvo perleista, atitinkamai, 55, 127 ir 77 namų valdų žemės sklypai, arba 77,4 proc., 2,3 karto ir 75,0 proc. daugiau nei prieš metus. Be jau minėtų kurortinių Druskininkų ir Birštono savivaldybių bei netoli Vilniaus esančių Trakų ir Šalčininkų rajonų, sandorių skaičius per ketvirtį labiausiai padidėjo Kalvarijos sav. (90,9 proc.), Prienų r. (53,7 proc.) ir Lazdijų r. (25,0 proc.). Varėnos r. per ketvirtį sandorių skaičius padidėjo tik 10,4 proc. (85 sandoriai), tačiau jų buvo 51,8 proc. daugiau nei prieš metus.
Rytų Lietuvoje per ketvirtį sandorių skaičius labiausiai išaugo Molėtų r. (62,2 proc.), Rokiškio r. (56,4 proc.) ir Švenčionių r. (40,6 proc.), kiek mažiau – Anykščių, Zarasų, Kupiškio ir Ignalinos rajonuose (22,0–26,7 proc.), o mažiausiai – Utenos, Širvintų ir Ukmergės rajonuose (3,5–7,1 proc.).
 

Šaltinis: VĮ Registrų centras