Europos ekologinės augalų selekcijos konsorciumo suorganizuotame seminare „Ekologiškų sėklų asortimento, poreikių bei tiekimo klausimų derinimas tarptautiniu mastu“, kuris vyko Nyderlanduose 2008 m. rugsėjo 25–26 dienomis buvo įvertinta ekologiškų sėklų naudojimo situacija ES šalyse narėse bei svarstyti būdai, kurie galėtų būti pritaikyti bendrai visoms šalims narėms, kad paskatintų ekologiškų sėklų naudojimą ekologinėje žemdirbystėje. Aptartos galimybės sudaryti bendrą augalų rūšių sąrašą, kuris būtų patvirtintas ES teisiniais aktais. Seminare dalyvavo 35 dalyviai iš 13 šalių: tai žemės ūkio ministerijų atsakingi darbuotojai, ekologiškų sėklų duomenų bazių administratoriai, mokslininkai, sėklininkystės firmų atstovai.
Seminare buvo akcentuota, kad būtina visokeriopai skatinti ekologiškų sėklų naudojimą, kad būtų užtikrinamas ekologinio ūkininkavimo sistemos veikimas nuo sėklos iki ekologiško produkto. Pabrėžta, kad ekologiškų sėklų naudojimas nė vienoje ES valstybėje nėra pakankamas, nuolatos trūksta vienokių ar kitokių ekologiškų sėklų. Per lengvai išduodami leidimai ekologinės gamybos ūkiuose naudoti neekologišką sėklą, tuo pačiu nėra skatinama ekologiškų sėklų gamyba. O firmos ir ūkininkai, ruošiantys tokią sėklą, dažnai susiduria su sunkumais organizuojant gamybos plėtrą, nes nėra aiškūs ekologiškos sėklos poreikiai bei pardavimo galimybės.
Kiekvienos dalyvavusios šalies narės ekologiškų sėklų duomenų bazių administratoriai bei instutucijų, išduodančių leidimus ekologiškos gamybos ūkiuose naudoti neekologišką sėklą, atstovai pristatė situaciją savo šalyje, pabrėždami išduodamų leidimų skaičių bei nepakankamą ekologiškų sėklų kiekį rinkoje. Pasirodo, kad ekologiškų sėklų trūksta visose ES šalyse, bet ko gero blogiausia situacija yra naujose ES šalyse, tokiose kaip Lietuva, Latvija ir kt., kur ekologinė žemdirbystė dar neturi tokių gilių tradicijų ir susiformavusio atsakingo požiūrio į tokią ūkininkavimo sistemą.
Dalyvavę „Bejo“, „Vitalis“, „Bingenheimer Saatgut AG“ firmų atstovai pristatė savo firmose ruošiamų daržovių ekologiškų sėklų asortimentą. Tačiau pabrėžta, kad kol nebus griežtai privaloma ekologinės gamybos ūkyje sėti tik ekologiškas sėklas, apie tokių sėklų gamybos plėtrą kalbėti sunku, nes dėl didesnės šių sėklų kainos dalis ūkininkų vengia jas pirkti ir stengiasi gauti leidimą naudoti neekologišką sėklą. Be to, firmų atstovai pareiškė, kad ES trūksta aiškių sprendimų apie selekcijos technologijas, kad vėliau neiškiltų klausimų ar naująją veislę galima naudoti ekologiniame ūkyje. Taip pat buvo pasiūlyta kurti bendrą ES ekologiškų sėklų duomenų bazę. Tokiu būdu būtų lengviau ekologiškas sėklas realizuoti bei ūkininkai tų šalių, kur ekologiškos sėklos trūksta, galėtų sėklų gauti iš kitos šalies.
Olandijos žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos atstovė Edith Lammerts van Bueren pabrėžė, kad bendros ekologiškų sėklų duomenų bazės kūrimo klausimas buvo ne kartą keliamas Europos Komisijoje ir šiame seminare turėtų būti išsakyta šalių narių atstovų nuomonė šiuo klausimu. Daugumos šalių atstovai, siekdami apginti savo šalies rinką, pabrėžė, kad kol kas vieningos duomenų bazės sukūrimui nėra pasiruošta, geriausiu atveju nacionalinės ekologiškų sėklų duomenų bazės gali tik patalpinti nuorodas į kitų šalių ekologiškų sėklų duomenų bazes.
Seminare buvo pateikti pasiūlymai pertvarkyti ekologiškų sėklų duomenų bazes taip, kad būtų skatinama kuo daugiau naudoti ekologišką sėklą bei ateityje pasiekti, kad ekologiniuse ūkiuose būtų naudojama iki 100 % ekologiškų sėklų. Pasiūlyta išskirti tris augalų grupes, iš kurių pirmąją sudarytų tos augalų rūšys, kurių ekologiškomis sėklomis gali apsirūpinti bet kuri ES šalis. Šioms augalų rūšims niekada nebūtų išduodami leidimai naudoti ekologiškos gamybos ūkiuose tradicinę sėklą. Antrajai grupei būtų priskirtos augalų rūšys, kurių sėkloms kol kas leidimai gali būti išduodami, jeigu sėklų nėra pakankamai. Trečiajai grupei priklausytų tos augalų rūšys, kurių sėklas išauginti ekologiškai yra labai sudėtinga, arba yra kitos objektyvios priežastys, kodėl ekologiškos sėklos nėra. Šiai augalų grupei būtų išduodamas bendras leidimas. Kasmet šalių narių ekspertai drauge išanalizuotų situaciją ekologiškų sėklų rinkoje ir nuspręstų, kurie augalai turi būti priskirti atitinkamai grupei.
Dėl labai skirtingos situacijos atskirų ES šalių ekologiškų sėklų rinkose kiekviena šalis narė turi parengti tokį nacionalinį augalų rūšių sąrašą ir jį perduoti EK. Tada bus rengiamas bendras ES pirmos grupės augalų rūšių sąrašas, kuris turėtų būti patvirtintas iki 2009 m. sausio 1 d. Šiame sąraše pateiktoms augalų rūšims bus rekomenduojama neišduoti leidimų ekologinės gamybos ūkiuose naudoti tradicinės gamybos sėklas. Ateityje toks sąrašas gali tapti privalomu. Todėl šalys narės turi rasti būdų skatinti ekologiškų sėklų gamybą.