Ankštiniai javai yra puikus pašaras, tačiau sėklai skirti jų plotai kasmet mažėja. Per laikotarpį nuo 1999 iki 2004 m. jie sumažėjo 20%. Tačiau išanalizavus ankštinių javų suvartojimo bei prekybos duomenis 2000-2004 m., nustatytos priešingos tendencijos. Minėtu laikotarpiu priklausomai nuo javų rūšies parduotų sėklų kiekiai padidėjo 3- 12 kartų.
Nagrinėjamu laikotarpiu daugiausia buvo auginami ir parduodami žirniai bei pupos. Sėklinių žirnių pasėlių plotai 1999 – 2004 m. laikotarpiu turėjo tendencijas mažėti. 2004 m. jie buvo apie 30% mažesni negu 2000m. Tuo tarpu sėklų pardavimas per tą patį laikotarpį išaugo 3 kartus. Pupų sėklų pardavimas 2004 m., palyginti su 2000 m., padidėjo 4,5 karto, nors pasėlių plotai taip stipriai neišaugo. Vietinės sėklos trūkumą kompensuoja iš užsienio įvežtos sėklos. Tuo pačiu tai byloja apie sėklai auginančių ankštinius javus Lietuvos ūkių nesugebėjimą įvertinti situaciją rinkoje bei menką jų konkurencingumą.
Per nagrinėjamą laikotarpį labiausiai padidėjo vikių sėklų pardavimas. 2004 m. jų buvo parduota 12 t. Tačiau 2000 m. jų sėklos pardavimo apimtys tesiekė 1 t. Bendroje ankštinių javų sėklų pardavimų struktūroje vikiai sudaro mažiau negu 0,5%. Lubinų sėklų pardavimas pastaraisiais metais sumažėjo daugiau negu 3 kartus, nors sėklinių pasėlių plotai taip žymiai nepakito. Viena galimų priežasčių ta, kad ne iš visų aprobuotų pasėlių paruošiama sertifikuota kondicinė sėkla.
Apžvelgus ankštinių javų pastaraisiais metais augintas populiariausias veisles matyti, kad žirnių sėkliniuose pasėliuose didžiausius plotus užima užsieninės veislės. Daugiausiai auginama daniškų ‘Eiffel‘ ir vokiškų ‘Pinochio‘ žirnių. Populiariausia vikių veislė - ‘Aisiai‘; pupų – ‘Ada‘ ir ‘Kupa‘; lubinų – ‘Snaigiai‘ ir ‘Derliai‘. Visos pastarosios veislės sukurtos Lietuvos žemdirbystės institute.

  Ankštinių javų sėklų pardavimas Lietuvoje (t)