Pasaulyje pastaruoju metu didžiausią plotą užima genetiškai modifikuotos sojos – 48,4 mln.ha,
GM kukurūzai – 19,3 mln. ha, GM medvilnė – 9 mln. ha, o GM aliejiniai rapsai – 4,3 mln. ha. Pagal Tarptautinės Taikomųjų Agro-biotechnologijų Įsigijimo Tarnybos (ISAAA) paskutinius duomenis, 2004 m. GM augalai iš viso užėmė 81 mln. ha ir per metus jų plotai išaugo 20%. Intensyviausiai didėja genetiškai modifikuotos sojos pasėlių plotai; pvz.: 2004 m. jie sudarė 56% bendro GM augalų ploto, o genetiškai modifikuotų kukurūzų plotai 2004 m. padidėjo 25%.
Genetiškai modifikuoti javai dabar auginami
17 šalių. 2004 m. Kinija, Argentina, Brazilija ir Indija pagal GM augalų plotus pirmą kartą pralenkė JAV ir Kanadą. Vien Brazilijoje (šioje šalyje ilgą laiką GM technologijos buvo uždraustos) genetiškai modifikuotų sojų 2004 m. auginta 5 mln. ha. 2003/2004 m. genetiškai modifikuotų javų derliaus, iš kurių 98% buvo užauginti penkiose šalyse: JAV, Argentinoje, Kinijoje, Kanadoje ir Brazilijoje vertė siekė
44 000 mln. USD (116 930 mln. Lt). Artimiausią dešimtmetį GM javų vertė gali išaugti iki
210,00 mln. USD. Manoma, kad tam įtakos turės sparčiai didėjantys GM augalų plotai Azijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Kinija jau investavo keletą šimtų milijonų dolerių į biotechnologijų vystymą ir dabar
pagal investicijas į šią sritį užima antrą vietą po JAV.
Jeigu nebus pakeista politika genetiškai modifikuotų augalų atžvilgiu, Europos Sąjungai (ES) taip pat kyla nelegalaus genetiškai modifikuotų sėklų įvežimo grėsmė. Tai rodo atvejis su Šveicarijos kompanija „Syngenta“, kuri šių metų kovą atskleidė, kad 2001-2004 m. į ES (Ispaniją ir Prancūziją) iš JAV buvo netyčia importuota apytiksliai 1000 t Bt10 kukurūzų sėklų, kurias draudžiama įvežti į ES šalis. Neleistini genetiškai modifikuoti kukurūzai į ES pakliuvo kaip sėklos, maistui tinkamas produktas bei kaip pašaras. Buvo pranešta, kad  genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt10 siuntos buvo neteisingai paženklintos, nurodant, kad tai saldieji kukurūzai, išvesti iš Bt11 linijos genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuos galima eksportuoti į ES. Už tai kompanijai “Syngenta” Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas skyrė
375 tūkst. JAV dolerių (997 tūkst. Lt) baudą.
2005 m. balandžio 18 d. ES maisto saugumo ekspertai laikinai uždraudė JAV kukurūzų pašarų ir grūdų importą, kol bus įrodyta, jog šioje produkcijoje nėra draudžiamų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).