2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo dvidešimt aštuntąja ES šalimi. Analitikai pastebi, kad šalyje vyraujant smulkiems pienininkystės ūkiams, pastariesiems yra sunku modernizuotis bei didinti ūkio rentabilumą. Kroatija užima apie 56,54 tūkst. kv. km. plotą, kuriame gyvena apie 4,5 mln. gyventojų. Žemės ūkio naudmenų plotai siekia apie 12,01 tūkst. kv. km., o vienai įmonei vidutiniškai tenka 2,4 ha.
Kroatijoje pienininkystės ūkių skaičius siekia apie 4,5 tūkst. vnt. ir vidutiniškai vienas ūkis laiko 6 melžiamas karves. Didelė dalis minėtų ūkių yra nemokūs, todėl jie, ieškodami išeities iš susidariusios nepalankios situacijos, mažina savo ūkiuose laikomų karvių skaičių. Tačiau pastebėta, kad nors ir karvių skaičius šalyje mažėja, gaunamo pieno kokybė gerėja.
Kroatijoje per metus maždaug superkama apie 600 tūkst. t žaliavinio pieno ir tai sudaro tik 0,4 proc. viso ES superkamo žaliavinio pieno. 2012 m., lyginant su 2011 m., pieno supirkimas šalyje sumažėjo apie 4 proc. (iki 602,2 tūkst. t). Daugiau kaip pusė supirkto pieno yra panaudojama 40-tyje šalies pieninių šviežių pieno gaminių, ypač geriamojo pieno, gamybai. Iš likusios supirkto pieno dalies daugiausia pagaminama sūrių ir sviesto, nes pieno miltelių gamyba Kroatijoje nėra aktuali. Stambiausia šalyje veikianti pieno perdirbimo įmonė yra „Dukat“, kuri priklauso Prancūzijos įmonės „Lactalis“ grupei. Dėl šalyje vyraujančių smulkių pienininkystės ūkių, pieno perdirbimo įmonės, supirkdamos pieną, susiduria su logistikos problemomis, o pieno surinkimas iš kiekvieno smulkaus ūkio didina pieno gaminių gamybos sąnaudas.
Kroatijoje apie 78 proc. šalyje pagamintų pieno gaminių realizuojama vidaus rinkoje. Šalis taip pat daug pieno gaminių importuoja iš ES valstybių: daugiausia sūrių, geriamojo pieno bei kitų šviežių pieno gaminių. 2012 m., lyginant su 2011 m., sūrių eksportas iš ES į Kroatiją išaugo apie 1 proc. (iki 11,0 tūkst. t), o geriamojo pieno –sumažėjo apie 14 proc. (iki 7,7 tūkst. t).

Pagal ZMB (Vokietija), „Agrarheute“ ir kitus šaltinius parengė I. Tiškevičienė